Mažeikių rajone didėja kvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Darbo jėgos pasiūlos kokybė neatitinka darbdavių reikalavimų. Aukštųjų mokyklų absolventai įsidarbina didmiesčiuose arba išvyksta į užsienį. Darbdaviai privalo agresyviau ieškoti jiems reikalingų specialistų. Tokios mintys buvo išsakytos mažeikiškių verslininkų ir šalies aukštųjų mokyklų bei kolegijų atstovų susitikime.
PASIŪLA NEATITINKA PAKLAUSOS
Ketvirtojoje profesinėje mugėje, vykusioje Mažeikių Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, su aukštųjų mokyklų, kolegijų atstovais susitiko ne tik vidurinių mokyklų moksleiviai, jų tėvai, mokytojai, bet ir Mažeikių rajono vadovai, verslininkai. Šio susitikimo tikslas – pasitarti, kaip būtų galima išspręsti aukštos kvalifikacijos specialistų stygių mūsų rajone.
Mažeikių rajone nedarbo lygis siekia 13,3 proc. Darbo biržoje yra registruota daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Tai – ne tik darbo neturintys, bet ir dirbantys, tačiau norintys pakeisti darbo vietą asmenys. Iš jų yra pasirengę darbo rinkai tik apie 16 proc. Vyrų bedarbių amžiaus vidurkis – 37 metai, moterų – 41 metai.
Mažeikių darbo biržos direktorė Alfreda Normantienė akcentavo, kad nuolat mažėja į Darbo biržą besikreipiančių aukštųjų mokyklų absolventų, tačiau didėja nebaigusių bendrojo lavinimo mokyklų asmenų skaičius. Taip pat didėja skirtumas tarp miesto ir kaimo. Net 40 proc. Darbo biržoje registruotų bedarbių gyvena kaime. Iš jų ypač daug jaunų žmonių, neturinčių reikiamų žinių.
„Gaila, kad darbo jėgos paklausos ir pasiūlos suderinamumo problemos ilgą laiką rūpėjo tik Darbo biržai. Situacija po truputį keičiasi“, – kalbėjo A. Normantienė.
Darbo biržos direktorė sakė, kad darbo jėgos pasiūlos kokybė dažniausiai neatitinka paklausos reikalavimų. Iš visų registruotųjų biržoje tik 10 proc. savo profesine kvalifikacija atitinka darbdavių poreikius.
A. Normantienė priminė, kad darbdaviai nenoriai iš anksto planuoja darbo vietų poreikius. Taip pat aktuali problema – kvalifikuotiems specialistams mokami maži atlyginimai, tačiau sunkios darbo sąlygos.
Darbo ieškantiems asmenims dažnai trūksta profesinės motyvacijos, nenori būti mobilūs – problemiška kaime gyvenančius žmones įdarbinti mieste. Kai kurie bedarbiai yra praradę „prekinę išvaizdą“, todėl jų negalima siųsti mokytis.
Anot A. Normantienės, nors rajone yra labai stipriai išaugęs aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, tačiau vis dar sunku įsidarbinti baigusiems teisę, socialinius bei humanitarinius mokslus – jiems sunku prisiderinti prie darbo rinkos. Nuolatiniai Darbo biržos klientai – pedagoginį išsilavinimą turintys bei profesines technikos mokyklas baigę asmenys.
Darbo biržos direktorė teigė, kad darbdaviai, rinkdamiesi darbuotojus, kelia 3 pagrindinius reikalavimus: darbo patirtis, asmeninės žmogaus savybės ir pažintys. Pasak direktorės, pastarasis reikalavimas būdingas visai Lietuvai.
NĖRA TRAUKOS
Mažeikių verslininkų asociacijai atstovavusi UAB „Edzaras“ direktorė Virginija Eidimtienė sakė, kad mūsų rajone viena didžiausių verslo plėtros kliūčių yra aktyvių, iniciatyvių, kvalifikuotų darbuotojų stoka. Verslininkės nuomone, Profesinė mugė – galimybė užmegzti tiesioginį ryšį tarp darbdavių, universitetų bei studentų.
V. Eidimtienė teigė, kad verslininkų asociacijos nariams kelia nerimą gabių žmonių, baigusių aukštąsias mokyklas, noras įsidarbinti didmiesčiuose arba išvykti į užsienį. Ten jaunimas randa patrauklesnes gyvenimo ir darbo sąlygas.
„Tam, kad į mūsų rajoną būtų galima pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, asociacija yra pasiryžusi sumokėti už gabių studentų mokslą. Žinoma, norime garantijų, kad šie dirbs mūsų įmonėje. Darbdaviai pasiruošę studentus priimti praktikai ir sudaryti galimybes tolesnei perspektyvai“, – vardijo V. Eidimtienė.
Apie kvalifikuotų specialistų poreikį ir jiems siūlomas garantijas kalbėjo ir UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Saurida“, UAB „Rudesta“ atstovai.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sakė, kad kasmet Mažeikių rajono vidurines mokyklas baigia apie 800 abiturientų. Daugelis iš jų stoja į aukštąsias mokyklas.
„Tačiau su jų grįžimu į rajoną turime problemų. Nėra traukos, nieko gero jiems negalime pasiūlyti. Ypač pedagogams. Mokyklose dabar trūksta fizikų, matematikų, informatikų, tačiau jiems negalime sudaryti gero pamokų krūvio, pasiūlyti, kur gyventi“, – apgailestavo vedėjas.
BENDRA BĖDA
Vilniaus universiteto studijų direktorius Gintaras Dikčius padėkojo Mažeikių rajono pedagogams už gerą moksleivių parengimą. Pernai į VU įstojo 51 mažeikiškis.
Profesoriaus nuomone, Lietuvoje yra bendra bėda – specialistų nutekėjimas į užsienį. Pastaruoju metu Europoje paklausą turi matematikai, techninį išsilavinimą turintys jauni žmonės. Ten jiems suteikiamos puikios perspektyvos bei socialinės garantijos. G. Dikčius akcentavo, kad visame pasaulyje nėra lengva įsidarbinti humanitarinį išsilavinimą turintiems žmonėms. Kadangi universitetai nesirūpina studentų įdarbinimu, direktorius patarė verslininkams patiems būti suinteresuotiems specialistų paieška, palaikyti ryšius su Karjeros centrais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų direktorius Vytautas Plakys mažeikiškiams verslininkams patarė agresyviau ieškoti kvalifikuotų specialistų. Pasak jo, dabar darbdaviai patys ateina į auditorijas, kviečia studentus atlikti praktiką, siūlo gerus atlyginimus.
„Dabar statybos vyksta visai kitais metodais nei anais laikais. Čia dirbantys specialistai privalo sugebėti skaityti projektus bei pagal naujausias technologijas parengtus brėžinių paketus, organizuoti konkursus subrangovinėms organizacijoms. Labai sunku surasti tokių jaunų žmonių, ypač norinčių vykti į rajonus“, – sakė V. Plakys.
Daug Mažeikių įmonių turi filialus didmiesčiuose, tad direktorius patarė ten kviesti dirbti absolventus. V. Plakio nuomone, dabar statybų įmonės dirba visoje Lietuvoje, o jaunimas nebijo mobilumo. Tačiau gyventi toli nuo didmiesčio jaunas žmogus nenori. Ypač nenoriai iš sostinės išvažiuoja moterys.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
