Nauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcija netrukus turėtų būti svarstoma Seime. Jos rengėjai žada didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, už gyvūnų nepriežiūrą numatyti atsakomybę ir juridiniams asmenims. Vienas svarbiausių įstatymo iniciatorių tikslų – visuotinis gyvūnų žymėjimas.
„Santarvė“ klausinėjo mažeikiškių, ką jie mano apie gyvūnų priežiūrą šiandien bei planuojamą naujovę.
Rasa DOMARKAITĖ, bedarbė:
– Manau, kad dabar žmonės labiau rūpinasi savo augintiniais nei anksčiau. Tačiau niekaip negaliu suprasti tų žmonių, kurie nesuvokia, kad gyvūnai – ne žaislai, ir prieš įsigydami savo augintinius turėtų rimtai pagalvoti.
Visiškai nepateisinu žiauraus elgesio su augintiniais, todėl manau, kad tokius žmones bausti piniginėmis baudomis yra per maža bausmė.
Dėl gyvūnų ženklinimo, vienareikšmiškai negaliu atsakyti, bet manau, kad mūsų šalyje tokia priemonė šio pasiūlymo autorių lūkesčių nepateisins.
Egidijus AČAS, bedarbis:
– Turiu šunį ir prižiūriu jį tiek, kiek manau esant reikalinga juo rūpintis. Mano manymu, dabar per daug sureikšmintas rūpinimasis gyvūnais. Gyvenime atsitinka taip, kad žmonėms tampa per sunku išlaikyti savo augintinius arba jie atsiveda krūvą jauniklių, o gyvūnų globos namai nesutalpintų visų tų nelaimėlių, kiek reikėtų. Todėl gyventojai ir priversti ieškoti išeities.
Savaime suprantama, nepateisinu žiauraus elgesio su gyvūnais. Pastaruoju metu teko girdėti ir matyti per televiziją tokių itin nemalonių žiaurumo protrūkių… Sveiku protu toks žmonių elgesys nesuvokiamas ir nepateisinamas.
O dėl ženklinimo, galiu pasakyti tik tiek, kad pas mus tai seniai jau reikėjo padaryti.
Jonas:
– Mano dukra augina šunį, todėl matau, kaip rūpinasi juo. Manau, kad dabar mažai yra tokių žmonių, kurie savo augintinius palieka likimo valiai arba blogai prižiūri gyvulius.
Esu nemažai girdėjęs apie gyvūnų ženklinimą, bet negaliu pasakyti, ar jis išties yra reikalingas.
Rosita MACKEVIČIŪTĖ, finansininkė:
– Jau keletą metų dirbu užsienyje, todėl negaliu pasakyti, kaip mano tautiečiai rūpinasi savo gyvūnais. Tačiau grįžusi pastebėjau, kad dabar mieste mažiau valkataujančių šunų bei kačių, atsirado šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams. Manau, kad mūsų, lietuvių, požiūris į gyvūnų auginimą ir priežiūrą keičiasi.
Dėl gyvūnų ženklinimo, pritariu visu šimtu procentų. Esu įsitikinusi, kad tuomet atsirastų didesnė tvarka auginant ir veisiant mūsų augintinius.
Vita ČERNOOKIENĖ, kultūros darbuotoja:
– Aš be galo myliu gyvūnus. Manau, jeigu žmogus nori turėti savo augintinį, privalo visada prisiminti vieną nerašytą taisyklę: tai yra gyvybė, už kurią esi atsakingas. Augintinis yra savotiškas šeimos narys ir juo reikia rūpintis taip, kaip savo artimu. O jeigu atsiranda tokių gyvūnų šeimininkų, kurie šito niekaip neįsisąmonina, reikėtų imtis ir griežtesnių priemonių – bausmių.
Manau, kad gyvūnų ženklinimas yra reikalingas, nes tai tarsi augintinio pasas.
Andrius VALČANOVIČIUS, bendrovės vadovas:
– Žmonės privalo mylėti savo augintinius ir juos prižiūrėti. Mes su žmona nesuprantame tokių žmonių, kurie įsigyja gyvūnėlį, o paskui jį apleidžia: tinkamai nešeria, neskiepija, negydo. Ar nereikėtų, prieš įsigyjant gyvūną, gerai pasvarstyti?
Abejoju, ar tinkamai elgiamasi su gyvūnėliais cirkuose. Reikėtų, kad šiomis įstaigomis labiau pasidomėtų kompetentingos institucijos.
Mano manymu, augintinių ženklinimas yra geras dalykas, bet tai turėtų būti ne privaloma, o paties žmogaus laisvas pasirinkimas.
Vaida ZIGMANTIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
