Būsto rinkoje sąstingis – pastaruoju metu įregistruojama perpus mažiau būsto pardavimo sandorių. Negalintys parduoti butų savininkai juos nuomoja, tačiau didesnė pasiūla mažina galimybę uždirbti iš nuomos. Butus mažeikiškiai linkę nuomotis veltui ir mokėti tik už komunalines paslaugas.
SANDORIŲ –
PERPUS
MAŽIAU
Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius įregistruota tik 100 butų ir 46 namų pardavimo sandoriai. Kaip „Santarvei“ teigė filialo direktorius Alfonsas Pakamanis, lyginant su praėjusiais metais, šiemet būsto rinka dukart vangesnė: pernai vidutiniškai per mėnesį nekilnojamojo turto registre buvo registruojama 16 namų ir 20 butų pirkimopardavimo sandorių, šių metų mėnesinis vidurkis – 9 namai ir 20 butų.
Filialo vadovo pateiktais duomenimis, panašiai mažėja ir kitos paskirties objektų pardavimas. Štai 2007 metais parduotų pastatų ir patalpų skaičius Mažeikių rajone buvo 1514, 2008 m. – 922, o per penkis pirmuosius šių metų mėnesius – 230.
Mažėja ir Mažeikių rajone parduotų privačių žemės sklypų skaičius: 2007 m. –1615, 2008 m. – 1796, šiemet per penkis mėnesius – 491.
LABIAUSIAI ATPIGO
PRASTESNI NAMAI
Būsto kainos lyginat praėjusių metų vasarą ir šią vidutiniškai sumažėjo perpus. Įmonės „Mažeikių nekilnojamasis turtas“ savininkas Saulius Maskoliūnas “Santarvei” sakė, kad šiuo metu didelė gyvenamųjų namų, ypač prastesnių, pasiūla. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad dabar pasiūlą didina už kreditus pirktų namų ir butų savininkai – sunkmečiu nemažai žmonių nebeišgali grąžinti kredito bankui, tačiau ir parduoti už mažesnę kainą negali – bankas neleidžia. Tokį būstą dabar sunku parduoti.
Beveik tris kartus padidėjo vadinamųjų prastų namų, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, pasiūla, o kaina sumažėjo perpus. Pernai tokį vidutinio dydžio namą paprastai parduodavo už 380–400 tūkstančių litų, šiemet jo kaina yra kritusi iki 200–240 tūkstančių.
Vidutinišką įrengtą vidutinio dydžio (apie 300 kv. m bendro ploto, 200 – gyvenamojo) namą šiemet galima įsigyti už 0,5 milijono litų, gerai įrengtas kainuotų apie 700 tūkst. litų. Pasak S. Maskoliūno, prabangiai ir šiuolaikiškai įrengtų namų kainos taip pat sumažėjusios – jos per metus nukrito apie 30–40 procentų.
PAKLAUSIAUSI –
GERI ARBA PIGŪS
Mažeikiškiai, norintys šią vasarą parduoti butą, su ilgesiu prisimena 2007uosius: tada už vieno kambario butą galėjai gauti apie 80 tūkstančių litų, dviejų – 130 tūkst., trijų – 170 tūkst. litų.
Nekilnojamojo turto agentūros duomenimis, dabar vidutiniškai vieno kambario butai Mažeikiuose parduodami už 30 tūkst. litų, dviejų – už 50 tūkst., trijų – už 60 tūkst. litų.
S. Maskoliūnas „Santarvei“ teigė, kad prekyba butais vyksta, tačiau dažniausiai mažeikiškiai perka arba labai gerus, arba labai prastus butus. Skirtingai kito ir jų kainos: gerai įrengti butai per metus atpigo 30–40 proc., o prastieji – net iki 60 proc.
KAINA – IR UŽ VAIZDĄ
PRO LANGĄ
Skirtingose miesto vietose – nevienodos būsto kainos. Įsikurti mažeikiškiai labiausiai nori vaizdingoje ir ramioje gatvėje, o tokių kvartalų mūsų mieste nėra daug.
Prestižinis gyvenamųjų namų rajonas – rytinėje senamiesčio dalyje, netoli parko. Tad H. Nagio, Atžalyno, V. Kudirkos, Mindaugo gatvėse gyvenamosios paskirties žemės sklypai ir namai yra brangiausi – čia didžiausia paklausa, o pasiūla maža.
Toje pačioje zonoje pastatyti du daugiabučiai gyvenamieji namai, kurie – pasak nekilnojamojo turto agentų, yra paklausiausi – norinčiųjų pirkti yra daug, o parduodančiųjų jau ir nebėra. Kalbama apie du vėliausiai senamiestyje pastatytus daugiabučius J. Basanavičiaus g. 9 ir Mindaugo g. 12. Tad brangiausi butai Mažeikiuose išliko aplink parką ar netoli jo – V. Burbos ir jau minėtose gatvėse. Čia pastatytuose daugiabučiuose namuose butų kainos taip pat mažėjo, bet ne taip ryškiai kaip mikrorajone.
Naujuosiuose kvartaluose pagal butų kainas pirmauja Tirkšlių mikrorajono namai (Pavasario ir Sedos g. ) netoli „Iki“ prekybos centro bei Pavenčių g. rytinės dalies namai (prie Juodpelkių tvenkinio). Šiuose namuose butų kainos 20–25 procentais didesnės nei vidutinės.
LENGVI PINIGAI BAIGĖSI
Prieš porą metų vykusį prekybos nekilnojamuoju turtu pakilimą arba, kaip dabar mėgstama vadinti, „virtualųjį burbulą“ lėmė ir bankų, išduodančių būsto kreditus, sąlygos. Kol bankai itin liberaliai žvelgė į mažeikiškių ketinimus įsigyti būstą, pirkimo sandorių rajone buvo registruojama po kelis per dieną.
Dabar dažniausiai butus perka tie, kurie gali susimokėti nuosavais pinigais. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad mažeikiškiai paprastai apsieina be kreditų, jei perka butus, kainuojančius iki 70 tūkst. litų. Jei pirkinys brangesnis – tenka kreiptis į banką.
Bankai sunkmečiu gerokai sugriežtino būsto kreditavimo sąlygas, tačiau Mažeikiuose įsikūrusių filialų vadovai sako, kad toks kreditavimas nėra nutrauktas. Kas kita, jog kreditai taip lengvai nebedalijami, kaip buvo įprasta dar prieš pusantrų metų.
Šiaulių banko Mažeikių filialo direktorė Virginija Eidimtienė sakė, kad ne tik bankas įvertina šio laikotarpio rizikas, bet ir patys žmonės: „Sumažėjo norinčiųjų gauti būsto kreditą, matyt, žmonės laukia.“
SEB banko Mažeikių finansinių paslaugų centro direktorius Darius Seilius „Santarvei“ tvirtino, kad pernai paskutinį ketvirtį ir šiemet centro išduotos būsto paskolos pinigine išraiška beveik nesiskiria, o balandžio–birželio mėnesiais paskolų banko klientams išduota net daugiau. Tačiau vadovas pripažįsta, kad daugėja mažeikiškių, kuriems paskolų grąžinimas tampa problema. „Didėja mokesčiai, mažėja atlyginimai, auga nedarbas, tad ne visi gali vykdyti savo įsipareigojimus“, – sunkmečio nepriteklių priežastis vardijo D. Seilius. Ir pridūrė, kad bankas su klientu stengiasi kaip nors surasti kompromisą – kad vienas turėtų būstą, o kitas atgautų pinigus.
Lengvi pinigai suklaidino ne vieną mažeikiškį. Šiuo metu būstą už kreditus įsigijusiems savininkams sunku parduoti butus – bankai neleidžia jų atsikratyti už mažą kainą, o didelės – tokios, kokia buvo prieš porą metų – niekas nebemoka.
S. Maskoliūno pateiktais duomenimis, šiuo metu parduodama apie 95 proc. butų, kuriuos įsigyjant nebuvo imti kreditai, su skolomis bankui – tik 5 proc.
Savininkai laukia nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo, o butus bando nuomoti, tačiau ir gero nuomos mokesčio krizės paveikti mažeikiškiai nebesiūlo.
SANTYKIS 21:1
Vieno kambario butą išnuomavusi mažeikiškė „Santarvei“ sakė, kad nuo metų pradžios nuomos kainą teko sumažinti perpus. Tikėdamasi, kad į Mažeikius atvykstantys užsieniečiai susigundys geroje vietoje esančiu būstu, ji butą suremontavo ir suvežė reikiamus baldus, buitinę techniką.
Praėjusiais metais buto savininkė iš nuomininko kas mėnesį gaudavo penkis šimtus litų, jis pats mokėjo ir komunalinius mokesčius. Šiemet mažeikiškei buto nuomą teko sumažinti perpus. Butų savininkai, įvairiais būdais bandantys rasti padorius – mokius ir tvarkingus – nuomininkus, mano, kad mūsų papasakotas atvejis – itin sėkmingas.
Nuomininkai diktuoja sąlygas – šiuo metu Mažeikiuose nuomojamų butų pasiūla yra gerokai didesnė už paklausą. Peržiūrėję rugpjūčio mėnesį „Santarvėje“ išspausdintus skelbimus, įsitikinome, kad pasiūla paklausą lenkia dvidešimt kartų. Tarp dvidešimt vieno būstą išnuomoti siūlančio skelbimo rastas tik vienas pageidaujantis nuomotis butą.
NUOMOS MOKESTIS –
TIK SIMBOLINIS?
Dabar už buto nuomą daugelis mažeikiškių nebeprašo mokesčio – tik atsiskaitymo su paslaugų teikėjais.
„Santarvei“ pasidomėjus, kokios nuomos sąlygos tenkintų laikraštyje pasiskelbusius butų savininkus, paaiškėjo, kad už neįrengtus (be baldų ir buitinės technikos) butus dažniausiai pakanka sumokėti komunalinius mokesčius. Už tuos, kur pakanka atsivežti tik asmeninius daiktus, nuomininkai moka 200–250 litų per mėnesį ir atsiskaito su komunalininkais.
Kai kurie butų savininkai sutaria, kad nuo gegužės iki spalio, kai komunaliniai mokesčiai mažesni, nuomininkai mokės, jų žodžiais, beveik simbolinę 100 litų nuomą. Didėjanti išnuomojamo būto pasiūla liudija, kad Mažeikiuose įmanoma išsinuomoti butą ir veltui, pakanka mokėti už eksploataciją ir paslaugas.
Populiariausi nuomojami butai Mažeikiuose – vieno ir dviejų kambarių, netoli prekybos centrų, pagrindinių gatvių. Nuomojamo būsto vieta didelės įtakos kainai neturi – laikinam gyventojui vaizdas pro langą – ne toks aktualus, svarbūs kiti patogumai ir asmeninis saugumas.
LEMS VALSTYBĖS POLITIKA
Mažeikiškiai pirkėjai žvalgosi dar labiau atpingančių butų, pardavėjai tikisi, kad nekilnojamojo turto sąstingis praeis ir kainos vėl didės.
Kai oficialios ekspertų prognozės verčia pirkėjus manyti, kad kainos dar kris, nekilnojamojo turto agentūros primena, kad ir „lubos“, ir „dugnas“ – labai reliatyvios sąvokos. Kainos gali pasikeisti ir nepasiekusios mums pažįstamo žemiausio lygio.
S. Maskoliūno nuomone, bankai turės palengvinti kreditų išdavimo tvarką, tai galėtų atsitikti Seimui priėmus fizinių asmenų bankroto įstatymą.
„Nekilnojamojo turto rinką valdo bankai ir valstybė. Nuo to, kokia bus tolesnė valstybės politika, kaip gyvens žmonės, ir priklausys, ko jie gali norėti ir ką įpirkti“, – sakė dvylika metų nekilnojamuoju turtu prekiaujantis mažeikiškis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Pasikeitusi komercinių patalpų nuoma atitinka bendruosius nekilnojamojo turto pokyčius Mažeikiuose – beveik viskas sumažėjo perpus…
