Teismų maratonas baigėsi Moksleivių techninės kūrybos centro darbuotojos nenaudai.
Moksleivių techninės kūrybos centro direktorė pavaldinę atleido teisėtai. Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką daugiau kaip dvejus metus trukusiame teismų maratone.
Neatmetama galimybė, jog dėl netenkinančio galutinio sprendimo pralaimėjusioji pusė savo teises gali ginti Europos Žmogaus Teisių teisme Strasbūre.
NESUTIKO SU SUMAŽINTU KRŪVIU
Apie ginčą tarp Moksleivių techninės kūrybos centro direktorės Birutos Milienės ir vairavimo mokytojų Birutės Mačiuvienės bei Gintauto Želvio „Santarvė“ rašė ne kartą.
Nesutarimai daugiau nei prieš dvejus metus kilo po to, kai buvo nutarta panaikinti sunkvežimio vairuotojų mokymą. Su tokiu sprendimu nesutikę mokytojai neva užsitraukė vadovės nemalonę.
Tąkart vairavimo mokytojai „Santarvei“ teigė be užuolankų sulaukę replikų, jog darbo krūvis bus mažinamas tol, kol jie patys susipras išeiti.
Įstaigos vadovei pavaldiniams sumažinus darbo krūvį aštuoniomis valandomis (nuo 36 iki 28), jie atsisakė pasirašyti naujas darbo sutartis. Nesulaukusi raštiško sutikimo dirbti mažesniu krūviu, B. Milienė darbuotojus atleido iš darbo.
Dėl tokio sprendimo abu vairavimo mokytojai kreipėsi į teismą, prašydami jų atleidimą pripažinti neteisėtu, mat sutartis buvo nutraukta be raštiško darbuotojų sutikimo.
B. Mačiuvienė akcentavo ir tai, kad pažeistos darbuotojams įtvirtintos garantijos. Ji viena augino vaiką iki 16 metų, tad turėjo pirmenybės teisę palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.
ĮSTATYMO NEPAŽEIDĖ
Po metų bylinėjimosi, Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjai priėmė sprendimą vairavimo mokytojų naudai ir Moksleivių techninės kūrybos centrą įpareigojo juos grąžinti į darbą.
Už priverstinės pravaikštos laiką įstaiga buvo įpareigota abiem darbuotojams sumokėti beveik 50 tūkst. litų. Tačiau nepatenkinta teismo sprendimu įstaigos vadovė B. Milienė pateikė apeliacijas aukštesnės instancijos teismui.
Šiaulių apygardos teismas pabrėžė, kad švietimo įstaigose dėl darbo užmokesčio nesiderama, nes jis nustatomas Biudžeto sandaros įstatymu.
Išnagrinėjusi direktorės B. Milienės ir jos pavaldinės B. Mačiuvienės ginčo aplinkybes, Teisėjų kolegija konstatavo, kad su mokytoju sudarytą darbo sutartį keisti ir atitinkamų procedūrų laikytis reikia tada, kai jam norima skirti mažesnį nei 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę darbo krūvį. O negavusi mokytojos sutikimo vietoj 36 valandų dirbti 28-ias ir negalėdama užtikrinti jai ankstesnio darbo krūvio, direktorė ją atleido, nepažeisdama įstatymo. Tokią išvadą, kaip galutinę, paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas.
ĮSTAIGOS LĖŠOMIS
Moksleivių techninės kūrybos centro direktorė B. Milienė „Santarvei“ sakė, jog kitokio galutinio sprendimo ir nesitikėjo. Ji paaiškino, kad mažindama atlyginimą turėjo žmogų įspėti, bet šis negalėjo neduoti sutikimo.
„Turi arba sutikti, arba eik lauk. Spaudžiame žmogų į rėmus, bet mes neturime išeities, mes paskaičiuojame darbo krūvį atitinkamam atlyginimui,“ – direktorė pasakojo apie biudžetinių įstaigų vadovavimo vingrybes.
Centro vadovė B. Milienė prisipažino, kad šie metai jai buvę pragariškai sunkūs, tačiau džiaugiasi apgynusi savo ir įstaigos garbę. Moteris tvirtino galinti ramiai pažiūrėti į akis manantiems, kad teismo išlaidas padengė iš mokesčių mokėtojų pinigų – taupydama kiekvieną centą, pinigų rado įstaigos viduje.
„Santarvės“ pašnekovė prasitarė iš aukščiausiosios instancijos teismo laukusi žinių ir dėl G. Želvio bylos, tačiau nesulaukė. Pasak B. Milienės, teismas jo bylą galėjo atmesti kaip analogišką B. Mačiuvienės bylai. Arba galų gale pavaldinys susiprotėjo, nes rezultatas būtų buvęs toks pats.
SUKĖLĖ ABEJONIŲ
Po dvejų metų teismų maratono vairavimo mokytoja B. Mačiuvienė „Santarvei“ sakė, kad visa aplinka galutinio sprendimo buvo šokiruota.
„Įsigilinę į situaciją Mažeikiuose du skirtingi teisėjai bylą išsprendė mano ir mano kolegos naudai. Mes pateikėme faktus Šiauliams (Šiaulių apygardos teismui – K. V.), tačiau, kaip suprantu, iš tuščio į kiaurą papilstyta, giliai neišnagrinėjo,“ – mažeikiškė apgailestavo dėl panaikinto Mažeikių teismo sprendimo.
Abejonių teismų sprendimais vairavimo mokytojams kėlė faktas, kad Šiaulių apygardos teismas nepriėmė sprendimo G. Želvio byloje, kol Lietuvos aukščiausiasis teismas nepateikė galutinės išvados jo kolegės byloje.
„Jau už savaitės turėjo paskelbti sprendimą, o kai paskambino susižinoti, sužinojo, kad sprendimo priėmimą nukėlė dar keturiems mėnesiams – tokiam laikui, kada Vilniuje bus paaiškėję dėl mano bylos. Ji (Moksleivių techninės kūrybos centro direktorė B. Milienė – K. V.) figūruos kaip laimėtoja, bet šitas faktas parodo, kad gali klestėti susitarimai,“ – apie situaciją samprotavo B. Mačiuvienė.
Pašnekovės teigimu, Šiauliuose apeliacinės instancijos teisėjai sprendimą G. Želvio byloje priėmė praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo.
GALI SKŲSTIS
Po galutinės ir neskundžiamos aukščiausiosios instancijos teismo priimtos nutarties atleista iš Moksleivių techninės kūrybos centro mažeikiškė turi galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą Strasbūre.
„Santarvei“ pasiteiravus, ar svarsto tokią galimybę, B. Mačiuvienė į kalbas nesileido.
„Nenoriu aš čia nieko aiškinti, ta tema uždaryta, nenoriu į tai gilintis,“ – nukirto pašnekovė.
Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė „Santarvei“ sakė, kad jau ruošiami dokumentai kreiptis į Prezidentę, o paskui – į Strasbūrą, kur ginamos žmonių teisės.
Pašnekovė pabrėžė, kad kol dvejus metus teismuose buvo sprendžiamas ginčas, motina su vaiku praktiškai buvo palikta be pragyvenimo šaltinio.
„Labai įdomi padėtis. Ateina direktorius ir sako: aha, tu man nepatinki, aš tau pradedu mažinti krūvį. Jis mažina, mažina krūvius, žmogus neatlaiko ir išeina pats, vėl mažina, mažina krūvius, kitas žmogus neatlaiko ir išeina pats. Čia yra sistema, suprantate? Ir tos sistemos Aukščiausiasis Teismas, deja, nesugebėjo įžvelgti. Tai kur dirbančiam žmogui besikreipti?“ – klausė J. Čejauskienė.
Pedagogė priminė, kad analogiška byla tarp mokyklos vadovo ir pavaldinės buvusi ir Kėdainių rajone. Tačiau anuo atveju Aukščiausiasis Teismas sprendimą priėmęs pedagogo naudai.
IŠAIŠKINO APMOKĖJIMĄ
Kol vis dar vyksta diskusijos dėl galimybės ginti savo teises Europos teisme, Moksleivių techninės kūrybos centro vadovė B. Milienė „Santarvei“ džiaugėsi, kad šioji byla bus naudinga visai pedagogų bendruomenei.
„Mes pasiekėme, kad pagaliau išaiškinta: mokytojams apmokėti aštuoniolika kontaktinių ar aštuoniolika pedagoginių valandų? Jeigu pedagoginių, vadinasi, mokytojui gali duoti aštuoniolika valandų, ir viskas. O aštuoniolika kontaktinių valandų – tu privalai duoti etatą plius už pasiruošimą pamokoms, priežiūrą. Tad jau susidaro dvidešimt kelios valandos. Vis kildavo diskusijų,“ – sakė B. Milienė.
Spręsdamas direktorės ir pavaldinės ginčą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įprastas vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo valandų per savaitę skaičius yra 18 savaitinių tokio darbo valandų.
„Aštuoniolikos kontaktinių valandų krūvis visada buvo įteisintas įstatymo. Dabar dingo, tai žmogus ir privalo sutikti su tuo, ką duoda direktorius,“ – „Santarvei“ sakė J. Čejauskienė.
Pedagogė pridūrė, kad profesinė sąjunga sieks vėl grąžinti kontaktines valandas – kad atlygis būtų nustatomas už tiesioginį darbą su vaiku.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Konfliktas tarp įstaigos direktorės ir pavaldinių kilo tuomet, kai pastariesiems buvo sumažintas darbo krūvis.
