Užpernai Mažeikių šilumos tinklams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos buvo skirta pustrečio milijono litų, pernai 100 tūkst. litų paramos sulaukė Viekšnių šilumos tiekimo bendrovė. Abiejų įmonių vadovai – Savivaldybės tarybos nariai. Neatsitiktinai Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Steponas Margalikas replikuoja, kad fondu pasidalija politikai ir pinigai ne visada nukeliauja į svarbiausius gamtosaugos objektus. 
ĮSTATYMUI
NENUSIŽENGTA, BET …
Savivaldybės aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis patikino, kad lėšos skirstomos vadovaujantis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymu. Anot jo, skirti pinigus Šilumos tinklų įmonių modernizavimui, dėl kurio sumažės aplinkos tarša, įstatymas nedraudžia.
„Kaip panaudojamos lėšos, kontroliuoja Savivaldybės taryba, Aplinkos ministerija, kuriai siunčiame ataskaitą, ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ne pagal paskirtį panaudotos lėšos išieškomos į valstybės iždo sąskaitą. Tokia nuobauda taikyta prieš kelerius metus, į iždą buvo paimta 19 tūkst. litų, už kuriuos buvo nupirkta beicavimo įranga“, – prisiminė rajono ekologas Algimantas Mikuta.
Kad programos lėšomis gali būti remiamas Šilumos tinklų katilinių modernizavimas, „Santarvei“ sakė ir Šiaulių departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Virginija Čičinskienė.
Anot jos, jeigu ataskaita neužkliuvo Aplinkos ministerijai – tai tikrai pažeidimo nesą. Tačiau pašnekovei nuostabą sukėlė tai, kad Šilumos tinklams buvo atiduota pusė visos turimos sumos. Jos manymu, lėšas paraiškų teikėjams reikėtų paskirstyti proporcingai.
KOMISIJA NE VISKĄ GALI
Paraiškas, pretenduojančias į Specialiosios programos lėšas, nagrinėja speciali komisija. Anot Z. Kristučio, patenkinti visų norus neįmanoma, nors fonde kasmet turima apie 5–6 milijonus litų. Jis sutiko, kad galbūt lengviau būtų dirbti, jeigu Savivaldybės taryba būtų numačiusi, kokioms programoms teikti pirmenybę.
„Aš paruošiu išlaidų sąmatos projektą, tariuosi su komisija, Savivaldybės administracijos direktoriumi. Vėliau programos sąmatą tvirtina Taryba“, – procedūrą aiškino vedėjas.
Z. Kristutis negalėjo atsakyti, kiek pareiškėjų pešis dėl šiųmečio fondo. „Daug“, – nuskambėjo lakoniškas atsakymas.
Jeigu pretendentų yra tiek daug, kodėl taip lengva ranka pusė fondo 2005 metais buvo atrėžta Mažeikių šilumos tinklams? Gal todėl, kad įmonės vadovas Jonas Jurkus yra Tarybos narys?
„Taip nusprendė Savivaldybės taryba. Man tik buvo paliepta rengti sprendimo projektus (rugpjūčio mėnesį skirta 1 mln., gruodžio – 1,5 milijono litų – B.R.). Kas liepė? Iš mūsų valdžios“, – nenorėjo atsakyti pašnekovas.
Panašiai buvę ir dėl 100 tūkstančių litų skyrimo „Viekšnių šilumai ir vandenims“, nes kai konkrečias programas tvirtina Savivaldybės taryba, komisijos sprendimo nebereikia.
Z. Kristutis buvo atviras: jeigu jo žodis būtų lemiamas, jis jokiu būdu šitiek milijonų nebūtų atidavęs Mažeikių šilumos tinklams – modernizacijai ji galinti naudoti savo lėšas, o fondo lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos naujiems gamtosaugos objektams.
Panašiai kalbėjo ir komisijos pirmininkas Jonas Siminkevičius.
KRAKIŠKIAI NESULAUKIA PAGALBOS
Ne vienus metus viltimi, kad kažkiek lėšų iš vadinamojo gamtos apsaugos fondo (tiksliau – Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa – B.R.) nubyrės valymo įrenginių statybai, gyveno ir krakiškiai. Tuo labiau kad valdininkai, įvairios komisijos guodė tokiais pažadais.
Gyventojai, nesulaukdami, kada rajono valdžia imsis spręsti valymo įrenginių statybos klausimus, pagalbos kreipėsi į Seimo narius. Ventos pašonėje įsikūrusios gyvenvietės žmonės teigia, kad maudytis upėje tampa nebesaugu, nes dalis nuotėkų nukeliauja į jos vandenis.
S. Margalikas „Santarvei“ sakė, kad Mažeikių aplinkos apsaugos agentūrai gerai žinoma ši problema.
„Su Savivaldybe seniai deramės, kad būtina pastatyti valymo įrengimus. Buvo atlikta studija, valymo įrenginiams vieta parinkta bene prieš dešimt metų, vėliau ne kartą keista, nes atsirado žemės savininkai“, – pasakojo inspektorius.
Valymo įrengimus turi tik viena kita rajono gyvenvietė, tačiau jais naudojasi tik iki 30 proc. gyventojų, nes nėra tinklų. Anot S. Margaliko, valymo įrengimai – didelė problema visoje šalyje. Mūsų rajone ją spręsti galimybės esančios kur kas didesnės, nes gamtos apsaugos fonde yra milijonai, kai kituose rajonuose – tik keli šimtai tūkstančių.
„Tačiau kiti rajonai sugeba atlikti daugiau gamtosaugos darbų negu mes. Mūsų gamtos apsaugos fondą pasidalija politikai. Kas tik netingi, tas jį ir dalijasi“, – replikavo pašnekovas.
LAUKIAMA INVESTICIJŲ
IŠ EUROPOS
Z. Kristutis „Santarvei“ sakė, kad netikslinga būtų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas naudoti valymo įrenginiams, nes Mažeikių rajonas yra įtrauktas į Ventos–Lielupės upių baseino vandentvarkos investicinę programą, kurią vykdo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pagal šią programą penkiolikoje gyvenviečių valymo įrenginiai, nuotėkų ir vandentiekio tinklai bus įrengti ar renovuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Programą numatyta baigti įgyvendinti 2020 metais.
Pagal eiliškumą pirmenybė suteikta Viekšniams, Krakiai atsidūrė gale. Investicijos juos turėtų pasiekti 2019-2020 metais. Tačiau įvertinant tai, jog programa vėluoja porą metų – tik pernai pradėti projektavimo darbai, kas gali paneigti, jog terminai nesikeis.
VALDININKAI
ATSAKYMŲ NEŽINO
Z. Kristutis negali atsakyti, kodėl Ventos pašonėje esanti gyvenvietė daugiau kaip dešimt metų pasmerkta teršti gražų gamtos kampelį – skyriui jis vadovauja tik nuo 2005-ųjų pavasario. Rajono ekologas A. Mikuta teigė, kad su juo nebuvo derintas darbų grafikas.
Jis prisiminė, kad 2003 metais buvo atlikta studija dėl vandens valymo įrenginių statybos upių vandenį teršiančiose trijose vietovėse – Žemalėje, Šerkšnėnuose ir Krakiuose. Tačiau ji iki šiol tebeguli stalčiuose. Specialistų nuomone, galbūt, sudarant investicinės programos įgyvendinimo eiliškumą, toms gyvenvietėms turėjo būti suteikti prioritetai (Žemalėje ir Šerkšnėnuose valymo įrengimai bus statomi tik 2014-2015 me tais).
„Kodėl šitaip yra, nežinau. Įdomu būtų pasiaiškinti“, – sakė Z. Kristutis, tačiau nepaaiškino, kodėl iki šiol to nepadarė.
NEAIŠKU,
KURIS SPRENDIMAS GERESNIS
„Santarvės“ kalbinti valdininkai spėjo, kad daugiau žino Projektų skyriaus vedėjas Benediktas Eičinas, tačiau ir jis pagelbėti negalėjo, nes kai buvo tvirtinama programa, toks skyrius dar neegzistavo.
Vedėjas žino apie krakiškių nepasitenkinimą. Jis paaiškino, kad užsakovo ir paramos funkcijas atlieka „Mažeikių vandenys“ ir žadėjo išsiaiškinti, ar Aplinkos ministerija neleistų keisti prioritetų.
„Tačiau ar pakeitimai nepapiktintų kitų?“ – sudvejojo pašnekovas.
Anot B. Eičino, yra ir kitas kelias – Krakiams galima ruošti atskirą projektą, kaip padaryta dėl Auksūdžio. Europos Sąjungos lėšomis bus įgyvendintas Savivaldybės parengtas 3 milijonų litų vertės Auksūdžio nuotėkų ir vandentiekio tinklų renovacijos projektas.
„Tačiau kur garantija, kad projektas laimėtų finansavimą, o dalyvauti dviejose paramos programose negalima“, – svarstė vedėjas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo:
Anot Z. Kristučio, komisija turi tik patariamąjį balsą – rajono politikai sprendžia, kam atiteks specialiosios programos lėšos.
