Gruodžio 10-ją minima Žmogaus teisių diena.
Konstitucijoje deklaruojama daug įvairiausių pilietinių, t. y. žmogaus teisių: teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą, į švietimą, mokslą, kultūrą, teisė į žodžio, tikėjimo laisvę, gynybą ir t. t.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kokios žmogaus teisės jiems atrodo svarbiausios ir ar visomis jie gali pasinaudoti?
 Meilė ANISIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Meilė ANISIENĖ, vadybininkė: -Jau vien žmogaus gyvenimas yra teisė gyventi: gyventi oriai, teisingai, auklėti vaikus – man atrodo, jei mes patys viską darysime teisingai, ir aplinka bus gera. Pagrindinėmis mūsų teisėmis įvardinčiau teises į sveikatos apsaugą, mokslą ir darbą. Kaip sakant – duoda meškerę, o tą žuvį paskui pasigauni. Aš manau, kad pas mus sudarytos visos sąlygos naudotis šiomis teisėmis. Žmonės, kurie susidūrė su jų teisių pažeidimais, mano, kad yra kažkaip neteisingai įvertinti. Turime bedarbių, bet daug jų patys nenori dirbti. Sveikatos sferoje – ja reikėtų rūpintis ne tada, kai susergame, o iš anksto. Teisę į sveikatos profilaktiką turime, bet pats žmogus nėra toks sąmoningas, kad tuo nauduotųsi. Nėra sveikatos prevencijos. O kai žmogus yra sveikas, gali viską padaryti. Teises turime, tik reikia mokėti jomis naudotis. |
 Lukas RADAVIČIUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Lukas RADAVIČIUS, moksleivis: –Pas mus žmonėms suteiktos visos teisės. Svarbiausia, man atrodo, būtų teisė į sveikatos priežiūrą. Gydymas turi būti nemokamas – jį turi finansuoti valstybė. Gerai, kad ligonių kasa žmonėms apmoka gydymą, bet, kiek teko girdėti, brangesnis gydymas, ypač vyresniems žmonėms, ne visiškai kompensuojamas. Taip pat svarbi teisė į darbą – privalu žmogui suteikti darbo vietą. Taip turėtų būti, bet taip nėra – ką padarysi? Turime teisę į darbą, o Lietuvoje kalbama apie nedarbą. Ir jo lygis gana nemažas. Darbo gal būtų, bet žmonės gauna pašalpas ir dirbti tingi. Ir to darbo ne per daugiausiai yra. |
 Ernestas BUTENAVIČIUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Ernestas BUTENAVIČIUS, pastolių montuotojas: –Man atrodo, kad svarbiausia yra žodžio laisvė, kad visą laiką ir visur galėtum išsakyti savo nuomonę. Ta teise aš tikrai naudojuosi. Turime teisę į darbą, bet Darbo kodekse žmogaus teisės suvaržytos – viskas kažkodėl prieš darbuotoją. Teise į darbą naudojuosi – jau trejus metus dirbu. Bedarbių yra, bet nedirba tie, kurie nenori. Be to, dirbantys žmonės turi teisę į sveikatos apsaugą, o tai taip pat yra labai svarbu. Medicina yra nemokama, teko pasinaudoti ligonių kasos paslaugomis, o šiaip su tuo dar daug nesusidūriau – per jaunas esu. |
 Rimvydas SKIOTYS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Rimvydas SKIOTYS, vairuotojas-ekspeditorius: –Svarbiausią – teisę į darbą – turi turėti kiekvienas žmogus, bet dabar nebe tie laikai ir to jau nebėra: seniau kaip buvo – neturėjai darbo, įdarbindavo. Bedarbių daug todėl, kad žmonės tiesiog nenori dirbti dėl mažų atlyginimų. Tvarkos paprasčiausiai nėra. Apie kitą teisę – teisę į sveikatos apsaugą – sunku pasakyti. Aš išvis nežinau, ar čia yra visos žmogaus teisės. Esu grįžęs iš Ispanijos – ten išgyvenau dešimt metų. Toje šalyje žmonės gyvena oriai ir turi visas teises. Dabar įsidarbinau ir nežinau, ar turėsiu teisę į gydymą ir sveikatos priežiūrą. Keistai čia yra ir su teise į mokslą: mano dukterėčia yra studentė – reikia mokytis ir dirbti, nes mokslas mokamas. Vaikams yra sunku. Kiek turime teisių, ne visomis galime pasinaudoti: nelabai kas čia į mūsų teises ir žiūri – esame antrarūšiai. |
 Roma STAŠAUSKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Roma STAŠAUSKIENĖ, socialinė pedagogė: –Aš išvis neturiu jokių teisių – aštuonerius metus sėdžiu namuose, auginu vaikus ir neturiu galimybės išeiti į darbą, neturiu jokių teisių. Mano teisės yra taip suvaržytos, kad jaučiuosi „iškritusi“ iš visuomenės. Man atrodo, jog svarbiausia – žmogus turi turėti laisvę. Aš jos taip pat neturiu. Darbo negaliu susirasti, nes neturiu patirties. Atidaviau gyvenimą vaikams. Galiu pasakyti – kuo daugiau yra teisių, tuo mažiau yra laisvių. Žiūrint apskritai – iš viso mūsų gyvenimas yra puikus: visko yra, esame viskuo aprūpinti, bet suvaržyti. Atrodo, žmogus eini, dirbi, dirbi, kad turėtum, ir prarandi laisvę. Tu turi teisių į viską, bet realiai – į nieką. |
 Valentina. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Valentina, buvusi naftininkė: –Man svarbiausia – teisė į darbą, kad jo turėtume, nes iš pinigėlių gyvename. Man asmeniškai dabar reikalingas darbas. Dirbau gana ilgai, atsitiko taip, kad reikėjo išeiti, kadangi nuolat mažino darbuotojų skaičių. Pasinaudojau tuo, kad mokėjo išeitines – reikėjo prižiūrėti mamą. Teisė į sveikatos priežiūrą yra, bet ne iki galo: jeigu turime pinigų, galima nusipirkti ir sveikatą – kur dabar galima veltui nueiti pas gydytoją? Viskas tik gražiai skamba, bet tiek sveikata, tiek mokslas yra perkami. |
zmones nesupranta ka reiskia teise. Stai sako:…Man svarbiausia – teisė į darbą, kad jo turėtume….Cia jau reikalavimas suteikti darba.Teise reiskia,kad asmuo turi teise dirbti,jam nedraudziama dirbti ir uzsidirbti. Arba kita nuomone:auginu vaikus ir neturiu galimybės išeiti į darbą, neturiu jokių teisių. Mano teisės yra taip suvaržytos, kad jaučiuosi „iškritusi“ iš visuomenės.
Man atrodo, jog svarbiausia – žmogus turi turėti laisvę. Aš jos taip pat neturiu. Darbo negaliu susirasti, nes neturiu patirties…. Zmogau,cia tavo pasirinkimas.Reiskia turi teise rinktis ar dirbti,ar vaikus auginti,ar buti visuomeneje,ar iskristi is jos. Teise yra laisve rinktis ir jus renkates.
O cia tas pats:…Svarbiausią – teisę į darbą – turi turėti kiekvienas žmogus, bet dabar nebe tie laikai ir to jau nebėra: seniau kaip buvo – neturėjai darbo, įdarbindavo…..Zmogus visiskai nesigaudo situacijoje,priverstini idarbinima jis vadina teise?:) Teise i darba jis vadina privalomu darbu:)