Vyresnieji kartais kritiškai vertina šiuolaikinį jaunimą.
Esą jaunuoliai
vis daugiau laiko skiria pramogoms,
o ne kultūrai ar dvasiai. Tačiau mes galime drąsiai paprieštarauti: Lietuvoje yra talentingų jaunų žmonių, ir toli jų ieškoti nereikia.
Štai Tirkšlių vidurinės mokyklos abiturientai Morta Spalvytė ir Justas Serepinas kuria, piešia ir savo darbais džiugina daugelį.
Direktoriaus pavaduotoja Daiva Abrutienė taip juos pristato: „Gyvena, dirba, kuria, mokosi mūsų mokykloje du šaunūs vaikai. Abu labai kuklūs, labai santūrūs, didžiąją savo laiko dalį skiriantys menui. Šiais metais Mokytojų dienos proga mes sugalvojome surengti pirmąją šių mokinių darbų parodą. Visi labai džiaugėsi jų piešiniais, buvo nustebę, kad pas mus yra tokių gabių vaikų“.
Morta ir Justas mielai sutiko pasikalbėti su „Pagreičiu“.
– Ar džiaugiatės paroda?
MORTA: Iš dalies. Tikėjomės kažko geresnio, turėjome per mažai laiko pasiruošti – vos mėnesį. Parodoje pristačiau tiek ankstesnius, tiek naujus savo kūrinius.
– Kaip prasidėjo jūsų kūrybinis kelias?
JUSTAS: Savo tėvo darbais domėjausi nuo vaikystės, nes jis, skirtingai nei aš, užsiiminėjo medžio raižiniais. Tikriausiai dėl šios priežasties ir pradėjau domėtis menu. Mokydamasis šeštoje klasėje nusprendžiau lankyti Mažeikių dailės mokyklą. Ten galima tobulėti, suprasti ir atrasti save.
MORTA: Gebėjimą piešti paveldėjau iš savo mamos. Kiek pamenu, piešiu nuo vaikystės. Dažniausiai piešdavau savo šeimos narius, pradinėse klasėse – programinius darbus.
– Papasakokite apie savo darbų stilių?
JUSTAS: Domiuosi kubizmu. Kai pradėjau mokytis dailės mokykloje, kubizmas man buvo kažkas nauja, negirdėta, todėl ir sužavėjo. Dauguma mano darbų atrodo nesuprantami žiūrovui, tačiau jie įprasmina spalvingą Lietuvos praeitį, istorinius įvykius, kovas.
Man patinka skaityti apie mūšius, karius, milžinkapius. Visa tai aš galiu perteikti savo darbuose, dažniausiai lino raižiniuose.
MORTA: Mano kūrinius galima priskirti realizmui, nes dažniausiai vaizduoju tai, ką matau. Mėgstu piešti portretus, nes tai daryti man sekasi geriausiai. Dailės mokyklą lankiau labai trumpai. Buvo žiema, šalta, o aš gyvenu Pievėnų kaime, tad kelias iki mokyklos pasirodė per tolimas. Nusprendžiau tobulėti savarankiškai.
Mano piešimo technika įvairi: guašas, aliejiniai dažai, pieštukas, grafikos darbams naudoju tušą. Tiesiog vieno kūrybos stiliaus dar nesu pasirinkusi, stengiuosi rasti tai, kas neįprasta, nemėgstu kopijuoti.
– Kur ir kada dažniausiai kuriate?
MORTA: Namuose, klausydamasi muzikos. Susitelkti darbui labiausiai trukdo aplinkinių dėmesys, pašaliniai garsai, tad renkuosi ramesnes vietas. Kas mane įkvepia? Įdomūs žmonės ir elektroninė muzika. (Kiek laiko užtrunki, kol nupieši paveikslą?) Užtenka dienos.
JUSTAS: Mane taip pat įkvepia gera muzika. Dažniausiai piešiu dailės pamokų metu, tačiau užbaigti tenka namie.
– Kaip patys vertinate savo darbus?
MORTA: Savo darbus, kaip mėgėjos, aš įvertinčiau pakankamai gerai. Bet tobulėti dar tikrai yra kur.(O kaip kiti vertina Tavo darbus?) Nuolat girdžiu daug gerų atsiliepimų, sulaukiu pagyrimų iš savo klasės draugų ir net nepažįstamų žmonių. Štai visai neseniai viena vienuoliktokė priėjo prie manęs ir pasakė, kad mano darbai jai labai gražūs.
(Koks dažniausiai Tavo darbų likimas?) Visus piešinius, portretus išdovanoju savo artimiesiems bei draugams.
JUSTAS: Aš nesu labai bendraujantis, bet jau kiek tenka girdėti, dauguma teigiamai vertina mano kūrinius. Tiesą pasakius, aš daug metų šioj mokykloj buvau „vaiduoklis“… Galiu paaiškinti: esu užsisklendęs savyje, nedaugelis žino apie mano gebėjimą piešti. Todėl ir mėgstu save pašiepti, vadindamas „vaiduokliu“.
D. ABRUTIENĖ: Apie Justo talentą sužinojome tik šiemet, kai į mokyklą jis atnešė savo sukurtą triptiką, skirtą Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Justas niekam nesako, kad jis piešia, slepia savo gabumus.
– Justai, kodėl slepi savo talentą?
– Aš esu uždaras, nemėgstantis bendrauti žmogus. Tačiau pamažu imu priprasti prie dėmesio.
D. ABRUTIENĖ: Sunku patikėti, kad pradinėje mokykloje Justas buvo hiperaktyvus, išdykęs vaikas.
– Ar savo ateitį planuojate sieti su dailės studijomis, ar tai liks gražus hobis?
MORTA: Tikrai galvoju apie dailės studijas. Kaip sakoma, reikia dirbti mėgstamą darbą, kad galėtum išreikšti save. Jokių kitų polinkių neturiu. Visas viltis dedu į dailės studijas. (Bet menininkų sunki dalia…) Žinau, dauguma man taip sako. Tačiau aš turiu savo tikslą ir jo sieksiu.
JUSTAS: Norėčiau studijuoti interjero dizainą.
– Kokios jūsų didžiausios svajonės, siekiai?
JUSTAS: Aš turiu daug svajonių ir siekių.(Ko labiausiai norėtum?) Visko gali norėti, tačiau ne viską įmanoma įgyvendinti. Gyventi reikia taip, kad tave sutiktų ateitis.
MORTA: Norėčiau įgyti gerą išsilavinimą, turėti keturis vaikus ir patobulinti savo meninius gebėjimus Japonijoje.
– Kas jums yra kūryba?
MORTA: Tai yra pasitenkinimas ir vienas iš laiko praleidimo būdų.
JUSTAS: Kūryba yra kūryba. Niekur nuo jos nepasislėpsi. Jei jau turi gabumų, tai reikia kurti.
Agnė DIMINSKYTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Tirkšlių vidurinės mokyklos abiturientai Morta Spalvytė ir Justas Serepinas prie savo pirmosios parodos darbų.
