Visą pašalpą nedirbantiesiems siūloma mokėti tik vienerius metus

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui būtų mokama metus, o po to proporcingai mažinama.

Žmonės bus aktyvesni

Vadovaujantis šiuo siūlymu socialinė pašalpa po metų būtų mažinama 20 proc., nuo 24 mėnesių – 30 proc., nuo 36 mėnesių – 40 proc. ir t. t.
Tikimasi, kad šios priemonės paskatins nedirbančius žmones gyventi ne iš pašalpų, o įsidarbinti, taip pat aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos procese.
Šiuo metu įstatymas numato, kad piniginę paramą nedirbantis asmuo gali gauti 36 mėnesius, ir tik vėliau ji pradedama mažinti. Tas laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbų ar įsitraukti į darbo biržų siūlomas veiklas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą motyvuoja tuo, kad naujoji tvarka paskatins asmenis patiems aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose ir panašiai.

Kad norėtų taupyti

2012 m. darbo birža į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų (2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių, iš jų 22,5 proc. gauna socialines pašalpas).
Keičiamos kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygos, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo.
Atsisakiusiems artimiausią šildymo sezoną kompensacija už šildymą ir karštą vandenį bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebeteikiama 3 metus.
Taip siekiama, kad asmenys aktyviai įsitrauktų į modernizavimo procesą, tokiu būdu siekdami, kad jų būstas būtų ekonomiškas. Atitinkamai atnaujintų daugiabučių gyventojams teks mažiau mokėti už šildymą.

Daugiau teisių – savivaldai

Skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams taip pat numatoma suteikti daugiau teisių savivaldybių administracijai.
Neretai pasitaiko, kad šeimos pajamos tik keliais litais viršija valstybės remiamų pajamų (350 Lt) dydį vienam šeimos nariui. Tokia šeima pagal dabar galiojantį įstatymą teisės į socialinę pašalpą neturi. Teikiamu įstatymo projektu savivaldybė, įvertinusi realią šeimos situaciją, galės skirti socialinę pašalpą ir tai šeimai, kurios vidutinės pajamos ne daugiau kaip 20 procentų (t. y. iki 70 litų) viršys valstybės remiamų pajamų dydį.

Mokės dalį  pašalpos ir dirbant

Įsidarbinti bus skatinama ir nustačius, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir susirado darbą, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. anksčiau jam mokėtos socialinės pašalpos sumos. Anksčiau tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Keičiama tvarka ir gaunantiems kompensacijas už šildymą. Šiuo metu ši kompensacija yra mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį. Priėmus siūlomas pataisas, savivaldybės turės įvertinti ir galės pačios spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti kompensacijas už šildymą.
Minėtas nuostatas įtvirtinantis Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas šiuo metu pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti. Pakoreguotas po gautų pastabų jis bus teikiamas Vyriausybei svarstyti, o šiai pritarus – Seimui.