Vaikus auginančios mažeikiškės mamos tikina, kad į ankstesnę darbo vietą grįžti sudėtinga.
Seimui sumažinus motinystės išmokas mamos po metų bus priverstos grįžti į darbus. Tačiau mažeikiškės tikina, kad čia jų niekas nepageidauja: kliudo mažamečio vaiko mamos statusas.
Darbdaviai dėl tokių moterų skundų nesutinka, bet prasitaria: geriau jau mamos augintų vaikus, o jų darbo vietas užimtų bedarbiai. Valstybei tai kainuotų tiek pat.
GIMDYSI VAIKUS – GYVENSI SKURDE
Nuo kitų metų liepos vaiko priežiūros atostogos trumpinamos iki metų, gaunant 100 procentų buvusio atlyginimo. Pageidaujantiems ilgesnių atostogų pirmaisiais metais bus mokama 70, antraisiais – 40 procentų buvusio uždarbio su galimybe dirbti.
Moterys įsitikinusios, kad naujoji Seimo priimta tvarka ateityje planuojančias susilaukti vaikų šeimas pasmerks skurdui: jei gimdysi vaikus, neteksi pajamų ir darbo vietos. Dabar mamoms bent dvejus metus buvo garantuotas pragyvenimo šaltinis.
„Atostogas sutrumpino, išmokas sumažino, mamos bus priverstos grįžti į darbus. Tačiau niekam neįdomu, kad buvusiame darbe jų niekas nelaukia. Išėjau įmonės pakilimo metu, o grįžtu per ekonominį nuosmukį. Mane pavaduojantis žmogus jau pritapęs kolektyve, be to, priimtas už gerokai mažesnį atlyginimą, pareigos pervadintos. Laisvų etatų nėra“, – tokį darbdavio atsakymą po dvejų metų pertraukos išgirdo mažeikiškė mama ir pati parašė prašymą atleisti iš buvusios darbovietės.
IGNORUOJAMOS DARBDAVIŲ
Šiuo metu darbo biržoje užsiregistravusi ir nedarbo draudimo išmokas pusmetį gausianti moteris intensyviai ieško naujo darbo. Tačiau tikina esanti ignoruojama potencialių darbdavių.
„Norėčiau vėl pradėti dirbti, bet tam kliudo mažamečio vaiko mamos statusas. Atėjusi į pokalbį dėl darbo pirmiausia sulaukiu klausimo, kiek man metų, ar turiu vaikų ir ar planuoju jų dar susilaukti“, – piktinosi dvejų metukų vaiką auginanti mama.
Anot pašnekovės, grįžti į darbo rinką sunku ir jai pačiai. Darbdaviai pageidauja dirbti viršvalandžius, o kai kurie net pareiškia, kad darbo valandos neribotos. Kas prižiūrės vaiką tiek ilgai užsibuvus darbe?
„Jie tik klausia, kas motyvuotų, išskyrus pinigus, pasilikti dirbti viršvalandžius. Nesupranta, kad moterims dar reikia ir valgį paruošti, skalbti, šeima pasirūpinti. Tokias valandas nebent vyrai galėtų dirbti“, – apie savo situaciją pasakojo jauna mama.
SKUNDAI DARBDAVIAMS KEISTI
Kalbintų į darbą norinčių grįžti mamų teigimu, darbdavys į jų vietą renkasi žmogų, kuris neturi mažo vaiko. Verslininkui paprasčiau: nereikia dienai išleisti mamos slaugyti sergančio mažylio, kęsti vėlavimų rytais arba prašymų baigti darbą anksčiau.
Mažeikiškiai darbdaviai kratosi tokių moterų kaltinimų ir tikina niekada nepasielgę netinkamai pavaldinės atžvilgiu.
„Gal apie dešimt moterų yra išėjusios ir vėl sugrįžusios į vienokias ar kitokias pareigas. Nėra tekę pasakyti buvusiai darbuotojai, kad darbo šiuo metu jai neturime“, – stebėjosi tokiu „Santarvės“ klausimu „Sauridos“ vadovas Saulius Rancas ir pridūrė, kad grįžusios darbuotojos puikiausiai susitvarko su pareigomis.
PRALAIMĖTŲ TEISME
Mamų skundai keisti pasirodė ir „Mažeikių pieninei“ laikinai vadovaujančiam Aušriui Baravykui: „Pagal įstatymą mes privalome išsaugoti tą darbo vietą ir priimti moterį atgal. Mūsų administratorė kaip tik yra grįžusi, ir jokių problemų nekilo. Ir atlyginimą didesnį dabar gauna. O padirbusi porą mėnesių sugeba daugiau nei išeidama.“
Pašnekovo teigimu, nesusipratimų dėl darbo vietų įmonėje nekyla, nes vyksta didelė darbuotojų kaita – vienos išeina, kitos pareina. Tačiau jei tektų kokią grįžtančią ir atleisti, direktorius baiminasi atsakomybės – tokiu atveju pralaimėtų teisme.
A. Baravykas sako, kad moterį prieš darbdavį apgintų ir įmonėse veikiančios profsąjungos. Tačiau šios įsikūrusios tik didesnėse Mažeikių įmonėse. Jose dirbantys žmonės prisipažįsta bijantys prabilti apie savo teises, nes tuoj pat gali būti atleisti.
VALSTYBEI KAINUOS TIEK PAT?
Kai kurie darbdaviai įsitikinę, kad Seimas, sutrumpinęs motinystės atostogas, nieko neišloš. Moteris grįš po metų į darbą, o ją pavadavęs žmogus stos į darbo biržą, kuri jam mokės pašalpas (Vyriausybė tikisi sutaupyti 670 milijonų litų).
„Tai koks skirtumas, kam mokėti? Valstybei tai kainuos tiek pat. Suprantu, jeigu mums šiandien trūktų darbuotojų. Bet jų yra perteklius. Tai tegul mamos vaikus praaugina tuos dvejus metus. Ir vaikui bus geriau. Aš, kaip tėvelis ir darbdavys, manau, kad tai yra nesąmonė ir nesusipratimas. Turi būti palikta ta pati tvarka – dveji metai“, – svarstė S. Rancas.
A. Baravykas, kaip verslo atstovas, sutinka su Vyriausybės pozicija, kad 27 procentai šalies gyventojų, kurie moka mokesčius, nebegali pakelti dvejų metų motinystės išmokų naštos. To negali sau leisti net turtingos šalys. Tačiau kaip du vaikus auginantis tėvas motinystės ar tėvystės išmokų mažinimu nėra patenkintas.
PARAMOS ŠEIMAI PINIGAIS NEMATUOJA
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas viešai yra pareiškęs, kad šeima, kaip vertybė, vargu ar gali būti matuojama vien pinigais. Anot ministro, parama šeimai apima geresnes sąlygas derinti šeimą ir darbą, galimybę lanksčiau pasirinkti vaiko auginimo sąlygas, kad tėvai neiškristų iš darbo rinkos. Tai numatyta apibrėžti dar šią vasarą planuotame pasirašyti nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo.
Kalbintos mažeikiškės mamos sako, kad neprieštarautų grįžti į darbą antraisiais vaiko auginimo metais, jei ministro siūlymai iš tiesų būtų įteisinti: nustatytas darbo valandų skaičius per savaitę arba galimybė vieną dieną dirbti ilgiau, kitą – trumpiau, arba apskritai sutaupyti penktadienį.
Tokia tvarka, neseniai vienos Austrijoje viešėjusios mažeikiškės žiniomis, nustatyta daugelyje Europos šalių. Mamos išmokas ten gauna vos kelis mėnesius, tačiau ten ir atlyginimai esantys nepalyginamai didesni, ir valstybių politika šeimos atžvilgiu kur kas palankesnė.
NE IKI GALO VISKAS SUDERINTA
Ar darbdaviai į darbą priimtų darbuotoją, kuri, grįžusi iš po vaiko priežiūros atostogų, pareikštų norą dirbti mažiau valandų nei įprasta?
„Nemanau, kad kas norėtų įdarbinti. Jei ir taip, koks tada būtų atlyginimas už pusę dienos? Penki šimtai litų. O kiek užtrunka pats atėjimas į darbą ir kiek kainuos kelionė, jei reikės iki jo toliau pavažiuoti? O kiek darželiai, kuriuose nėra vietų, kainuoja? Tie klausimai yra nesuderinti“, – samprotavo S. Rancas.
Darbdaviai „Santarvę“ tikino, kad jų įmonėse ir dabar nė vienai mamai ar tėčiui nekyla problemų, jei iš darbo reikia išeiti dešimt minučių anksčiau ar išsiprašyti visai dienai.
Į DARŽELĮ ĮMANOMA PATEKTI
Kaip vieną iš didžiausių problemų, jei mamoms nebus suteikta galimybė dirbti pagal laisvą darbo grafiką, vaikus auginančios mažeikiškės įvardija nepakankamą vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą.
Esą darželiai sausakimši, o norint pakliūti į vieną iš populiariausių miesto darželių eilėje reikia laukti kone metus. Dar kebliau gauti vietą lopšely, kai suskumbama grįžti į darbą, Šeimoms jau įprasta ką tik gimusį kūdikį užrašyti net į kelias priešmokyklinio ugdymo įstaigas.
Kai kurie lopšelių-darželių vadovai tikina, kad padėtis nėra tokia tragiška. Šiuo metu tėvelių prašymus kol kas sugebama patenkinti.
„Bent jau mes tai visus priimame. Mūsų nuostatai leidžia ir nuo metų vaikučius priimti, bet iki šiol tokio poreikio nebuvo“, – patikino lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vadovė Irena Buivydienė.
Nuo rudens Mažeikiuose lopšelyje-darželyje „Eglutė“ atidaroma grupė, skirta patiems mažiausiems vaikams – nuo gimimo iki vienerių metų. Darželio vadovė Loreta Gečienė viliasi, kad ši grupė bus ramstis anksčiau į darbą priverstoms grįžti mamoms. Vyriausybė, sumažinusi išmokas vaikus auginančioms mamoms, kaip kompensaciją įsipareigojo šalyje išplėsti tokias paslaugas.
NEBEMOKA BENDRAUTI
Specialistai tvirtina, kad mamos, išėjusios vaiko auginimo atostogų, puikiai pačios suvokia, kad per dvejus ar trejus metus (tiek pas mus galima auginti vaiką) praras ir socialinius, ir profesinius įgūdžius.
Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos vyriausioji specialistė psichologė Virginija Servutienė tikina nuolat sulaukianti moterų skundų, kad šios nebesugeba sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
Pašnekovė svarsto, kad jei skiriamas tokios ilgos atostogos, kvaila būtų neišnaudoti. Tačiau moterys per jas turėtų stengtis neprarasti profesinio veiksmingumo – domėtis naujovėmis internete, tobulėti, dalyvauti programose, mokytis. Tik tokiu būdu palaikys savo savivertę, ugdys savigarbą, pasitikėjimą, teigiamas mintis apie save.
„Moterys dažnai sako: norėčiau dirbti, bet turiu baimių, nebemoku bendrauti. Jei galvoja, kad nieko negeba, nieko yra verta, taip nesąmoningai geba pateikti save, tokio atsako ir sulaukia. Moterims reikia patvirtinimo, kad ji moka bendrauti ir visai nenusišneka“, – komentavo psichologė ir pridūrė, kad dėl vaiko priežiūros mamos visada gali rasti išeičių, jei tik pačios žino, ko nori.
RODO TIKRĄJĮ VEIDĄ
„Santarvei“ V. Servutienė pabrėžė, kad į darbo rinką grįžtančiomis moterimis rūpinamasi, kuriamos įvairios programos, kaip moteris galėtų reabilituoti savo įgūdžius ir neprarasti jų.
Bendraujančioms su darbdaviais moterims psichologė siūlo įsiklausyti į jų atsaką: jei atėjus į pokalbį dėl darbo pirmiausia sulaukiama klausimų apie šeimyninę padėtį, o ne gebėjimus, neverta per daug liūdėti pas tokį darbdavį ir nepatekus.
„Melu kvepėtų atsakas, kad nesiruošiu niekada turėti vaikų, dirbsiu iki gyvenimo pabaigos, tamstai tarnausiu. Natūralu, kad yra šeima, tėvai eis auginti vaikų, kažkas sirgs, kažkas atsitiks. Tai klausimas, atskleidžiantis, ko nori darbdavys – vergo, kuris tarnautų? Užuot džiaugęsis, kad žmogus ryžtasi tokiam kilniam tikslui auginti vaikus, rodo tikrąjį savo veidą ir kuria tokį viešą įvaizdį“, – kritiką darbdaviams išsakė pašnekovė, dažnai sulaukianti žmonių nusiskundimų dėl šių elgesio.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Nemažai jaunų moterų įsitikinusios, kad Seimo priimta tvarka planuojančias susilaukti vaikų šeimas pasmerks skurdui.
