Specialistai įspėja, kad prasidėjo erkių sezonas. Iš po žiemos jos išalkusios, todėl ypač aktyvios.
Šiemet Mažeikiuose jau nustatytas vienas Laimo ligos atvejis.
ERKĖS PAVASARĮ IŠALKUSIOS
„Santarvės“ skaitytoja pastebėjo, jog šiemet kaip niekada anksti atkuto erkės. Pavaikščiojusi ar padirbėjusi sode šių parazitų moteris aptinka ant savo drabužių, erkės nuo pat ankstyvo pavasario puola ir sodybos šeimininkų augintinius.
Specialistų teigimu, erkės aktyvios būna kovo–spalio mėnesiais, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Jos laikosi ant žolių, krūmų, ne aukščiau nei vienas metras nuo žemės.
Pavasarį erkės visada būna išalkusios. Joms išgyventi būtinas kraujas – kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos padėtų.
LAIMO LIGA PAVOJINGESNĖ
Telšių apskrities visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus duomenimis, šiemet Laimo liga jau užsikrėtė vienas Mažeikių gyventojas.
Praėjusiais metais mūsų rajone užregistruoti 43 Laimo ligos ir 1 erkinio encefalito atvejai. 2008 metais Laimo liga užsikrėtė 10 rajono gyventojų, 2007 – 17 mažeikiškių.
Anot Visuomenės sveikatos centro vedėjos Irenos Macijauskienės, dažniau diagnozuojama Laimo liga, nes nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra.
Laimo liga, anot gydytojos, pavojingesnė. Ja persirgus imunitetas neįgyjamas, tad galimi pakartotiniai susirgimo šia liga atvejai.
SKIEPYTIS DAR NE VĖLU
Medikai Laimo ligą vadina chameleonu, kadangi ji pažeidžia daugelį žmogaus organų. Būdingiausias šios ligos simptomas yra odos bėrimas, įkandimo vietoje pasireiškiantis praėjus 1–4 savaitėms.
Gali pasireikšti ir nervų sistemos, sąnarių, širdies kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Nervų sistemos pažeidimo požymiai pasireiškia nuovargiu, galvos skausmais, pykinimu, galimas svorio kritimas, nedidelis karščiavimas, rankų, kojų, nugaros skausmai.
I. Macijauskienė mažeikiškiams primena, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito dar ne vėlu. Kad išsivystytų visiškas apsauginis imunitetas, būtinos trys vakcinacijos. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo būtinas 1–3 mėnesių tarpas, trečioji vakcinos dozė skiriama po 9–12 mėnesių. Norint palaikyti reikiamą apsauginio imuniteto lygį, kas 3–5 metai reikia atlikti po vieną vakcinaciją.
APSAUGOS ŠVIESŪS IR PRIGLUDĘ DRABUŽIAI
I. Macijauskienė primena, kad į gamtą reikėtų vykti apsirengus šviesiais drabužiais, tada erkės labiau pastebimos. Drabužių rankogaliai turi būti gerai prigludę prie riešų, kelnių klešnių apačia – prie kojų. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti kepurę.
Anot pašnekovės, dažnai net nereikia vykti į mišką ar kur nors į gamtą. Erkė gali įsisiurbti ir nuosavoje sodyboje, todėl reikėtų nušienauti vejas ir pievas.
ĮSISIURBUS ERKEI – PAS MEDIKUS
Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia: kaklą, paausius, kirkšnį, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritis. Kadangi erkių seilėse yra nuskausminamųjų, priešuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų, žmogus įkandimo, trunkančio iki 15 minučių, nejaučia.
Grįžus iš vietovių, kur gali būti erkių, reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, nes erkės maždaug valandą ieško, kur įsisiurbti.
Vilkėtus drabužius patartina pakabinti negyvenamose patalpose ar prieš saulę, nes, esant sausam orui, erkės ilgai neišgyvena. Drabužius nusivilkus kambaryje, erkė gali išropoti ir įsisiurbti net gamtoje nebuvusiam žmogui.
Įsisiurbus erkei specialistai pataria kreiptis į medikus. Jei tokios galimybės nėra, nedelsiant erkę reikia ištraukti pincetu ar kokiu kitu aštriu daiktu, arba, pirštais suėmus už galvos kuo arčiau odos, staigiai truktelėti. Įkandimo vietą reikėtų patepti dezinfekuojamomis priemonėmis.
Specialistai vykstantiems į gamtą pataria imtis saugumo priemonių prieš erkes, nes iš po žiemos jos būna itin aktyvios.
