Sugrąžintos Kalėdos

Šeštadienį spėjome atsiimti paskutinę kalėdinę dovaną – visa „Santarvės“ komanda vyko į Rygą žiūrėti dailiojo čiuožimo žvaigždžių pasirodymo. Populiariojo Ostankino kanalo projekto „Ledynmetis“ dalyviai gastroles pradėjo nuo Latvijos sostinės. Bilietus į šį įspūdingą šou gavome ir apie būsimą kelionę sužinojome pernai prieš pat Kalėdas – tokia laikraščio savininko dovana kolektyvui už praėjusių metų darbą, pastangas ir nuopelnus.


Prisipažinsiu, Rygoje buvau lyg ir neseniai – prieš ketvertą metų, tačiau tada reikalai neleido atsipalaiduoti ir pasižvalgyti po kaimyninę sostinę.
Po šeštadienio kelionės norisi ne tik pasidalinti įspūdžiais, bet ir pasiūlyti keletą patarimų. Pirmasis – kai pradės žydėti rožės, važiuokite į Bauskę, į Rundalės dvarą.
Rundalės pilies – buvusios Livonijos ordino vasalo buveinės – jau nebėra. Juk praėjo jau beveik 600 metų nuo jos įkūrimo. Toje vietoje dabar stovi įspūdingi rūmai, menantys baroko epochą ir genialiojo italo architekto F. Rastrelio ranką.
Aplink tądien siautė vėjas ir lietus, tačiau ne vienas sau pažadėjome sugrįžti čia, kai pražys rožės, pasivaikščioti prancūziško parko takeliais, įsikurti altanoje ir užsisakyti kavos su latviškais pyragėliais, kurie kaip visada pasirodė gerokai skanesni už mūsiškius. O gal taip mus veikė naujų įspūdžių ir potyrių alkis?
Antrasis objektas, kurio negalėjome aplenkti – senasis Rygos turgus. Tai ypatinga vieta, kurią tikriausiai prisimena kiekvienas mažeikiškis, pats pirkęs ar lauktuvėms sulaukęs strimelių ir latviškos duonos ar kitokių gėrybių. „Šarai“ tebestovi tokie, kokius juos prisimenu nuo vaikystės. Ir viduje viskas taip pat – nebent prekių gausybė ir įvairovė, taip pat ir kainos šiek tiek skiriasi nuo anų laikų. Latų atsargos turguje greit senka, o mes komentuojame kaimyninės šalies pragyvenimo lygį: ir kaip tie latviai nemiršta iš bado, kai tokios kainos!
Jei kelionėje išalksite, verta apsilankyti „Lido“ restorane – „maisto „Maximoje“, kaip pajuokavo kolega. Lietuvoje yra šio tinklo maitinimo įstaigų, tačiau jos neprilygsta latviškojo „Lido“ užmojui. „Restorano biudžetas, matyt, kelis kartus didesnis už mūsų rajono“, – atsidusome, išvydę dar nenupuoštą elgę – tokią, kaip prie Vilniaus rotušės – ir visas kalėdines „dekoracijas“.
Šventiškai nusiteikę žmonės, sutemose švytintys medžiai ir krūmai, orkestrėlis, lauko pavėsinėje grojantis populiarias melodijas, ledo arena po atviru dangumi, kurioje – šimtai vaikų ir suaugusiųjų džiaugiasi pačiūžų suteikta laisve… Kitapus Dauguvos – sutemose šviečiantis televizijos bokštas, Frensio Lėjaus „Meilės istorijos“ motyvas, netikėtų atostogų nuotaika… „Ir čia reikėtų sugrįžti“, – pažadėjau sau. Nes taip retai kada besuvoki, kad gyveni tik vieną kartą, kad atsipalaidavimo akimirkų tam gyvenimui, pasirodo, trūksta.
Ir paskutinioji atrakcija – Rygos ledo arena, kurioje pirmąkart gyvenime daugelis stebėjome, ką gali žmogaus valia ir kūnas. Net tie kolegos, kurie visiškai nesidomėjo nei dailiuoju čiuožimu kaip sporto šaka, nei rusų TV projektu, kurį nesėkmingai bandė perimti ir lietuviai, atrodo, kitąmet stebės, kaip kino ir estrados žvaigždėms sekasi įveikti ledą.
Tris valandas trukusi ledo misterija privertė ne tik audringai ploti, palaikant savuosius – Povilą ir Margaritą – ar dėkojant čempionams, kurių į Rygą atvyko visa „puokštė“, nevalingai apsiašaroti (negi gali būti, kad aš visa tai matau laiko ir erdvės realybėje?), bet ir susimąstyti, ką gali žmogus. Tą vakarą atrodė – viską.
Ledo šou į Lietuvą atvyksta balandį. Verta pamąstyti. Tai dar vienas patarimas.
O baigiant – dar du. Nors tarp mūsų šalių ir nebėra kontroliuojamų sienų, vežkitės pasus. Tik įvažiavus į Latviją didžiulis mūsų autobusas vos nebuvo grąžintas atgal, nes vienas politikoje pasikaustęs suaugusysis bei pora vaikų neturėjo asmens dokumentų. Vairuotojo ir kiti pažymėjimai, pasak įtartinai vakarykšte puota atsiduodančio rūstaus pareigūno, Latvijoje „nesiskaito“.
Ir dar – jei sugalvosite svečiuose nusipirkti alkoholio (maža kam prireiks), padarykite tai iki 22 valandos. Latvių įstatymai griežtesni. Ir kainos didesnės.
O šventę pajusti galima ir Kalėdoms seniai pasibaigus. Įsitikinau.
AUDRONĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto