Mūsų rajono žmonės kartu su visa Lietuva 31-ąjį kartą paminėjo Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną: giedojo valstybės himną, dalyvavo sportinėse varžybose, linksminosi įvairiuose renginiuose.
Vyko sportiški turnyrai
Trečiadienį įvairių sporto šakų mėgėjai iš viso rajono rinkosi į pavenčių paplūdimio poilsio ir sporto aikštyną, kur vyko Vasaros sporto žaidynės.
Čia buvo surengti krepšinio, futbolo, tinklinio, šaškių ir šachmatų, stalo teniso turnyrai, varžėsi įvairaus amžiaus bėgikai ir ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis mėgėjai. Jėgos sporto entuziastai išbandė jėgas 9 kg akmens metimo, rankų lenkimo, traukimo rungtyse. Susidomėjimo sulaukė dar ne itin įprastos rungtys – helpongo ir petankės žaidimai.
Vasaros žaidynėse buvo išaiškintas greičiausias paspirtukininkas ir lėčiausias dviratininkas, taikliausias smiginio žaidėjas, daugiausia atsispaudimų ir prisitraukimų padarę sportininkai.
Nugalėtojams ir prizininkams įteikti medaliai, geriausioms komandoms – žaidynių nugalėtojų taurės.
Pasivaržyti pakvietė Šerkšnėnuose surengtos šventės organizatoriai, Laižuvoje vyko tradicinės žvejų varžybos.
Renginiai tampa tradicija
Mažeikių miesto gyventojai trečiadienio vakarą rinkosi prie Savivaldybės kultūros centro. Kartu su „Draugystės“ choristais jie sugiedojo Tautišką giesmę, po to klausėsi vaikų ir jaunimo popgrupės solisčių atliekamų dainų.
Valstybės dienos išvakarėse Buknaičių parke vyko tradicinis renginys „Prie Vadaksties krantų“, jo metu įteiktos dovanėlės aktyviems bendruomenės nariams, padėkota Urvikių kultūros centro kolektyvui, susirinkusiesiems koncertavo įvairūs kolektyvai.
Valstybės dienos renginių organizatoriai pastebi, kad į šią šventę įsijungia vis daugiau mūsų savivaldybės miestelių, kaimų bendruomenių. Daugelis renginių, kurių metu su visais pasaulio lietuvaičiais giedama Tautiška giesmė, jau tampa tradiciniais. Tradicinėmis tampa ir bendruomenių, kraštiečių susibūrimo vietos: tai miestelių ir kaimų aikštės, piliakalniai, erdvės prie kultūros įstaigų.
Skamba visame pasaulyje
Primename, kad pasaulio lietuvių giedamos „Tautiškos giesmės“ idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosti gyva balsų grandine. Taip garsiai ir išdidžiai buvo pranešta, kad Lietuvos vardui – 1000 metų.
Nuo tada pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių palaikoma ši unikali mūsų tautos iniciatyva tapo gyva tradicija. 2019 m. Seimas liepos 6-ąją, Valstybės dieną, paskelbė ir Tautiškos giesmės diena.
„Šiais metais „Tautiškos giesmės“ giedojimas įgauna ypatingą svarbą, nes būtent pastaruoju metu vieną po kito turime atremti didžiulius iššūkius. Susitelkėme, kai reikėjo suvaldyti pandemiją, po to – įveikti pabėgėlių krizę Lietuvos pasienyje. O dabar mūsų solidarumo reikia ne tik padedant ukrainiečiams apginti savo šalį, bet ir parodant, kad esame kaip niekad vieningi kovoje už Lietuvos laisvę“, – teigiama „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ organizacinės komandos pranešime.
Asta ŠILAITYTĖ
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos ir bendruomenių archyvų
