Šiaulių apygardos administracinis teismas dar kartą atmetė danų verslininkui priklausančios UAB „Bugenių agro“ skundą. Kiaulių komplekso plėtrai besipriešinantiems bugeniškiams vilčių suteikė ir apsilankymas pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, po kurio sulaukta konkrečių veiksmų. Tačiau kai kurie parlamentarai siekia apriboti vietos politikų galią sprendžiant verslo interesus. Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis apie tai informavo atitinkamus Seimo komitetus bei ministerijas.
TEISMAS
NUTARTIES NEPAKEITĖ
Prieš tris mėnesius Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Šiaulių teismo nutartį, kuri, palikusi galioti Savivaldybės tarybos sprendimą, užkirto kelią „Bugenių agro“ siekiams išplėsti kiaulių komplekso pajėgumus iki 46 tūkstančių kiaulių per metus.
Byla buvo grąžinta į Šiaulių apygardos administracinį teismą nagrinėti iš naujo, esą tokiam sprendimui pritrūko argumentų.
Vakar Šiaulių teismo kolegija paskelbė verdiktą, kuris ir vėl palankus Bugenių kaimo bendruomenei: „Bugenių agro“ skundas atmestas kaip nepagrįstas ir toliau paliekamas galioti Tarybos sprendimas. Nors bendrovė per keturiolika dienų sprendimą gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, mažeikiškiai netiki, kad „Bugenių agro“ tam ryšis.
„Kokia prasmė antrą kartą skųsti tokį pat teismo sprendimą? 99 procentais manau, kad savo rankose jau turime pergalę“, – „Santarvei“ vakar sakė Stanislovas Skurvydas, kuris drauge su Vaidotu Jermolavičiumi teisme atstovavo Bugenių bendruomenei.
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas taip pat įsitikinęs, kad teismo nutartyje yra pakankamai argumentų, kurie įrodo Savivaldybės tarybos sprendimo motyvaciją.
ATSAKYMAI
Į REZOLIUCIJĄ
NUVYLĖ
Kelerius metus prieš kiaulių fermų plėtrą kovojantys gyventojai ne taip dažnai džiaugiasi pergalėmis. Dažniausiai būna atvirkščiai. Ne kokių pamąstymų sukėlė ir gauti valdininkų atsakymai į mažeikiškių rezoliuciją, kuri buvo priimta per spalio mėnesį vykusią pilietinę akciją „Už švarią ir sveiką aplinką Mažeikiuose“, kurią organizavo S. Skurvydas ir V. Jermolavičius.
Rezoliucijoje, išsiųstoje Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, prašoma parengti teisinę bazę dėl fermų dydžių ribojimo, nustatyti maksimalų leistiną auginamų kiaulių skaičių viename komplekse ne didesnį nei 5 tūkstančiai kiaulių per metus, parengti kiaulių fermų plėtros strategiją, sugriežtinti administracinę atsakomybę už aplinkai daromą žalą ir kt.
Akcijos organizatoriai sulaukė sostinės klerkų atsakymų, tačiau bugeniškiams ir jiems atstovaujantiems rajono valdžios atstovams toks atsirašinėjimas sukėlė ironišką juoką.
„Tokie raštai tik parodo, kaip problemos nesprendžiamos, gyventojų bėdos ir noras gyventi švarioje aplinkoje niekam nerūpi“, – replikavo juristas A. Naujokas.
SKAMBIOS FRAZĖS –
LYG IŠ PARTIJOS
SUVAŽIAVIMO
TRIBŪNOS
Žemės ūkio ministerija bugeniškius informavo, kad iš dalies pritaria rezoliucijoje iškeltiems teiginiams, tačiau atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje kiaulininkystės ūkiai plėtojami stambėjimo kryptimi. Teigiama, kad pelningi kiaulių ūkiai turi teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai ir užtikrina gyventojų apsirūpinimą mėsos produkcija.
„Ministerijos frazės – kaip iš sovietiniais laikais vykdavusių komunistų partijos suvažiavimų. Be to, informacija apie kiaulininkystės ūkių stambinimą yra neteisinga. Atvirkščiai, Europos Sąjungoje, kurios narė yra Lietuva, kiaulių ūkiai smulkinami, mažinamas vienoje vietoje auginamų kiaulių skaičius“, – teigė A. Naujokas.
Bugenių bendruomenės atstovams juoką sukėlė ir ministerijos rašte išdėstyti teiginiai, kad kiaulių kompleksai neva kuriami griežtai laikantis teisės aktų dėl mėšlo ir srutų tvarkymo. Esą taršą gali sumažinti naujos technologijos. Prieš kiaulių kompleksų plėtrą kovojantys gyventojai tvirtina, kad sunku aptikti naujų technologijų, o apie teisės aktų laikymąsi esą apskritai sunku kalbėti.
„Ministerija teigia pritarianti kiaulių plėtros strategijos parengimui ir drauge su Sveikatos apsaugos ministerija bei kitomis institucijomis pasirengusi dalyvauti rengiant šią strategiją. O kas turėtų rengti tokią strategiją? Bugenių ar kita kaimo bendruomenė? Absurdas, kam reikalingos tokios ministerijos?“ – retoriškai klausė A. Naujokas.
KVAPŲ KONTROLEI
NEPASIRENGTA
Bene prieš metus Aplinkos ministerija patvirtino Kvapų normas, kurios turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio mėnesio. Deja, teisės aktai kuriami ir dedami į stalčius. Nežinia kada įsigalios Kvapų normos, nes nėra parengtas įgyvendinimo mechanizmas, nėra aparatūros jiems nustatyti.
Gal todėl ministerijos atsiųstame atsakyme į rezoliuciją bugeniškiai nieko konkretaus nerado. Viceministro pasirašytame rašte aiškinama, kas yra kvapas, teigiama, kad kvapas gali sukelti tik neigiamą poveikį žmogaus savijautai, bet ne sveikatai ar aplinkai.
Mažeikiuose vykusios pilietinės akcijos dalyvių nuomonei, kad būtina parengti fermos plėtros strategiją, nustatyti maksimalų gyvulių skaičių vienoje fermoje, pritaria ir akcijos organizatoriams raštą atsiuntusi Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros taryba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau rašte nurodoma, kad, kaip laikomasi teisės aktų, kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas. Bugeniškiams taip ir liko neaišku, kaip jiems galėtų padėti Sveikatos apsaugos ministerijos institucija.
DARBO GRUPĖJE –
IR MAŽEIKIŠKIAI
Prieš kiaulių kompleksų plėtrą kovojantiems gyventojams daug vilčių suteikė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Lapkričio pradžioje ji priėmė bendruomenių, tarp kurių buvo ir bugeniškių bei mažeikiškių, atstovus. Politikė, iš pirmųjų lūpų išgirdusi apie problemas, pažadėjo jas spręsti.
Netrukus Parlamento vadovė Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus paprašė užtikrinti, kad ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos tinkamai vykdytų kontrolės funkcijas ir spręstų problemas, su kuriomis susiduria arti kiaulių kompleksų gyvenantys žmonės.
Po šio susitikimo atitinkamų žingsnių ėmėsi ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, pasiūlęs Vyriausybei sudaryti komisiją ir iki kovo 10 dienos pateikti informaciją apie sprendimų įgyvendinimą ir rengiamus įstatymų projektus, sanitarines zonas bei Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.
Bendruomenių atstovai nustebo, kad į komisiją nebuvo pasiūlyta nė vieno jų atstovo ir mokslininko, galinčio įvertinti fermų taršos poveikį žmonių sveikatai. Bendruomenės dėl šito kreipėsi į Ministro Pirmininko kanceliariją ir tik po to darbo grupėje atsirado trijų bendruomenių atstovai, tarp jų – ir bugeniškis S. Skurvydas. Tik prašant bendruomenių atstovams į darbo grupę pažadėta įtraukti situaciją gerai žinantį mažeikiškį juristą A. Naujoką bei profesorių Algirdą Baubiną, kažkada rengusį sovietinių kiaulių kompleksų sanitarines zonas.
SIEKIAMA
SUMAŽINTI
SAVIVALDOS SVARBĄ
Mažeikiškiams išvengti dvokiančios kaimynystės padėjo Savivaldybės taryba. Politikai vieningai balsavo prieš Bugenių kiaulių komplekso plėtrą. Kol kas komplekse vienu metu auginama tik 600 kiaulių, per metus ne daugiau kaip 3 tūkstančiai (tokiam kiekiui nereikia specialaus leidimo).
Mažeikiškiai politikai pirmieji šalyje nesutiko įsileisti danų kiaulių.
„Jiems nepavyko nupirkti bendruomenės, Savivaldybės tarybos, tai bandoma „prastumti“ sau palankius įstatymus“, – replikavo bugeniškis S. Skurvydas.
Bugenių bendruomenės atstovas pasidžiaugia, kad jų interesais nuolat domisi Savivaldybės juristas A. Naujokas. Tai iš jo bugeniškiai sužinojo apie „po stalu“ ruošiamus verslui, o ne eiliniams gyventojams palankius dokumentus.
Gruodžio 10 dieną Kaimo reikalų komiteto narys socialdemokratas Jonas Jagminas Seime įregistravo Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, kuriais siekiama apriboti kai kuriuos savivaldos veiksmus.
DIRBAMA KITA LINKME
Savivaldybės juristas „Santarvei“ paaiškino, kad pagal dabar veikiantį įstatymą, suteikiama teisė savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais, pavyzdžiui, ginant viešąjį interesą.
J. Jagminas šias įstatymo straipsnio nuostatas siūlo pripažinti netekusiomis galios.
Vyriausybės posėdyje akcentuota, kad tokius įstatymo pakeitimus padiktavo Verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos) rekomendacijos. Esą dabar vietos politikai gali priimti nemotyvuotus sprendimus, stabdančius verslą.
„Įstatyme nurodoma, kad ginčai nagrinėjami įstatymų numatyta tvarka, t. y. – teismuose. Jagmino siūlomomis pataisomis siekiama išmesti savivaldybes iš žaidimo“, – reziumavo A. Naujokas.
Juristas įsitikinęs, kad Seime yra politikų, proteguojančių danų kiaulių augintojus. Tokias išvadas padiktavo tai, kad Saulėtekio komisijoje dirba ekspremjeras Aleksandras Abišala, konsultuojantis vieną didžiausių Lietuvoje Danijos kapitalo įmonę, auginančią kiaules.
Vakar atitinkamiems Seimo komitetams, ministerijoms buvo išsiųstas Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio pasirašytas raštas. Jame informuojama apie susidariusią situaciją ir prašoma nesvarstyti J. Jagmino užregistruotų įstatymo pakeitimų.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Mažeikiškiams pavyko apsiginti nuo Bugenių kiaulių komplekso plėtros.
