Ateinantį savaitgalį, naktį iš spalio 27-osios į 28-ąją, pereisime prie žiemos laiko ir laikrodžio rodykles suksime viena valanda atgal. Tai darome jau devynerius metus.
Vieni sako, kad laiko pokyčiai jų organizmui jokios reikšmės neturi, kitiems – sunkus adaptacijos laikotarpis ir organizmas prie pokyčių niekaip nepripranta.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, ar vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimas turi įtakos jų sveikatai?
Ona VENCKUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ona VENCKUVIENĖ, pensininkė:
– Mano organizmas į tai truputį reaguoja. Žinot, kaip pensininkams yra: sutrinka miegas, kenkia sveikatai. Vaikams, jauniems žmonėms, kiek girdžiu, tai tas pats, o vyresnieji jau skundžiamės: priprantam prie vieno laiko, o dabar vėl viskas kitaip.
Pavasarį kažkaip būna kitaip, lengviau, nes daugiau saulės, oras kitoks, o rudenį sunkiau, nes dar tamsiau vakare pasidaro.
Nereikėjo to laiko keisti, kam tai naudinga? Tarybiniais laikais žiemą vasarą buvo tas pats laikas, ir visiems buvo gerai.
Vaclava ŽEBRAUSKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Vaclava ŽEBRAUSKIENĖ, nedirbanti:
– Tuos laiko pasikeitimus aš labai jaučiu. Kažkokia sudirgusi būnu, neišmiegojusi, pavargusi, sunku keltis. Rudenį man gal kiek lengviau, bet pavasarį vėl viskas keičiasi. Daug metų tai vyksta, bet, atvirai pasakius, aš prie to nepriprantu.
Man, kol nedirbu, gal nėra ypač sunku, bet dirbantiems, kaip mano vyrui, matau, kad yra sunku.
Ir iš viso to laiko nereikėjo kaitalioti: dabar ką atrandame pavasarį, rudenį vėl prarandame. Aš čia turiu galvoje sveikatą.
Donardas MILIEŠKA. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Donardas MILIEŠKA, neįgalusis:
– Mano organizmas jaučia, kai pavalgęs esu, o dėl laiko keitimo – nežinau. Jeigu reikės ir norėsi keltis, atsikelsi ir taip, ir taip. Man dėl to nieko baisaus.
Žinoma, yra žmonių, kurie tai jaučia, jiems yra blogai, būna neišsimiegoję, o aš ir taip keliuosi ar šeštą, ar septintą. Bet gali būti, kad visa tai nesveika žmogaus organizmui, jautresni žmonės tai ir pajunta.
Justina PADSKOČIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Justina PADSKOČIENĖ, mokytoja:
– Man tai nesvarbu ir nėra jokių problemų, organizmas į tai nereaguoja. Šeima irgi greitai pripranta, per savaitę viskas susitvarko. Prie to galima priprasti: anksčiau atsikeli, rytais būna mažiau tamsos. Pavasarį taip pat gerai – ilgiau pamiegam. Mes dėl to nejaučiam jokių problemų, o jeigu jau tą laiką kaitalioja, matyt, taip reikėjo.
Edmundas PETRIKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Edmundas PETRIKAS, pensininkas:
– Aš pensininkas esu, su vištomis gulu, su vištomis keliuosi, tad man tas pats. Bet teko girdėti žmones bėdojant, kad geriau buvo tada, kai laikrodžių niekas nesukinėdavo. Tas permainingas laikas kai kam trukdo, vieniems sunkiau atsikelti, kitiems nepatinka, kad greitai sutemsta.
O dėl sveikatos… man tai neturi jokios reikšmės, nieko nepajuntu, gal jauniems žmonėms, mokiniams būna sunkiau.
Algirdas NEVERAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Algirdas NEVERAUSKAS, gyvenantis užsienyje:
– Mano organizmas iš tikrųjų jau kaip ir pripratęs, nelabai jaučiu tą laiko skirtumą. Bet, mano nuomone, geriau laikrodžių nesukti, nes kai kam, ypač jautresniems žmonėms, yra blogiau.
Kiek pasikalbu su draugais, pažįstamais, visi tik už nekaitaliojamą laiką.
Gal svarbiau tai, kad žiemos sezonu labai pailgėja vakarai ir, žmogus, tampi aptingęs, nes nebėra kas veikti, pailgėja laikas, praleistas po darbo. Žiema ir taip yra tamsos metas, tad tie vakarai galėtų būti trumpesni, o tamsiau iš ryto. Persukus laikrodį, vasarą vakarai sutrumpėja, palyginus anksti sutemsta.
Gal tai padaryta dėl vaikų, jiems gal lengviau keltis?
