Jau trylika metų Plungės sporto mokykloje krepšinio trenere dirbanti Edita Lapienė šiemet džiaugiasi didžiausiu savo ir savo auklėtinių pasiekimu – jos vadovaujama plungiškių mergaičių komanda tapo respublikinio čempionato bronzos medalių laimėtoja. Pati Edita, krepšinį žaidžianti nuo antros klasės, medalininke nėra tapusi, o štai jos auklėtinės medaliais pasipuošė. Toks jaunųjų krepšininkių įvertinimas trenerei – didelė laimė bei garbė.
ŽINOJO, KAD BUS KREPŠININKĖ
Kaip pasakojo pati trenerė, vaikystėje ji buvo smulki, nedidelio ūgio mergaičiukė. Tačiau, dar būdama darželyje, Edita žinojo, jog nori žaisti krepšinį. Nors nei tėvai, nei giminaičiai nebuvo sportininkai, ji sportą labai mėgo. Ir nė pagalvoti nenorėjo apie muzikos mokyklą, kurią tėvai mergaitei siūlė lankyti. Edita sakė iki šiol prisimenanti tą dieną, kai tėvai jai pasakė, jog reiks eiti groti. Tuomet ji ilgai stovėjusi kampe bei gailiai gailiai verkusi. Ir tai suveikė – tėvai į muzikos mokyklą leido neiti.
„Nuo mažens žinojau, ko noriu. Iš kur tas žinojimas? To iki šiol nesuprantu. Iš pradžių tėvai mano pasirinkimui lankyti krepšinį prieštaravo, bet paskui nusileido. Tėtis pasakė: „Daryk, kaip nori, būk tu tuo Saboniu“. O man to ir tereikėjo“, – prisiminimais dalijosi E. Lapienė.
Trenerė Edita pasakojo vaikystėje buvusi labai judri, nė minutei nenustygstanti vietoje, visko prasimananti. Lyg gyvasis sidabras. Ir tai pastebėjo ne vienos sporto šakos treneris – jai buvo siūlyta lankyti ir lengvąją atletiką, ir irklavimo treniruotes, tačiau ji norėjo vieno – krepšinio. Tiesa, aukšta ji taip ir neužaugo, tačiau buvo gana taikli bei puiki gynėja.
PASIRINKO KŪNO KULTŪROS SPECIALYBĘ
Kol mokėsi mokykloje, Edita visada lankė krepšinio treniruotes. Tiesa, kartais, kai pablogėdavo pažymiai, tėvai jai uždrausdavo eiti į salę. Ir tai jai būdavusi didžiausia bausmė.
Žinoma, Edita ne tik treniravosi, bet ir žaidė Plungės sporto mokyklos komandoje. Na, o aštuntoje klasėje ji buvo pakviesta į moterų krepšinio komandą „Odininkas“. „Buvau dar tik paauglė, bet jau žaidžiau moterų komandoje. Ir tuo labai didžiavausi“, – kalbėjo trenerė.
Baigdama vidurinę mokyklą ji vėlgi galvojo tik apie krepšinį. Nors visi sakė, jog, būdama 166 centimetrų ūgio, į Kūno kultūros akademiją ji neįstos, Edita pabandė. Ir jai pavyko. O baigusi grįžo į Plungę ir įsidarbino Plungės sporto mokykloje.
SU MERGAITĖMIS – SUNKIAU
Iš pradžių E. Lapienei teko treniruoti ir mergaites, ir berniukus. Trenerė pripažįsta, jog darbas su mergaitėmis buvęs gerokai sunkesnis nei su berniukais. „Vaikinams pasakei, ir jie dirba. O mergaitės… Jos turi gerokai daugiau kaprizų, jos dažniau viskuo nepatenkintos, joms daug reiškia tarpusavio draugystės, susipykimai ir taip toliau. Ir tai man labai nepatikdavo, labai nervindavo“, – prisiminė trenerė.
Tačiau dabar Edita dirba tik su mergaitėmis. Ir tai jai patinka. Anot trenerės, ji su savo auklėtinėmis, kurioms – trylika penkiolika metų, yra labai susidraugavusi, žino daugybę jų paslapčių. E. Lapienė kartu su mergaitėmis praleidžia daug laiko. Ir tai ne tik treniruotės, bet ir bendros iškylos į gamtą, poilsis prie ežero, išvykos į čiuožyklą, gimtadienių šventimas ir t. t. Pasak trenerės, jos auklėtinės – labai šaunios, tačiau labiausiai ji jas vertina kaip sportininkes. „Tai labai sportiškos, imlios, greit susiorientuojančios mergaitės. Jos labai atkakliai siekia rezultatų, jei reikia, dirba net ir po treniruočių. Na, o varžovės jas apibūdina taip: užsispyrusios, su žemaitišku charakteriu, kovojančios iki paskutiniųjų“, – sakė E. Lapienė.
AUKŠČIAUSIAS PASIEKIMAS
Trenerė E. Lapienė jau yra išleidusi dvi jaunųjų krepšininkių kartas. Tačiau geriausių rezultatų pasiekė dabartinės jos auklėtinės. Ankstesniais metais respublikiniuose čempionatuose jos yra laimėjusios penktą, šeštą vietas. Na, o šiemet mergaitės pasirodė įspūdingiausiai – Lietuvos moksleivių krepšinio lygos vaikų (mergaičių), gimusių 1992 metais ir jaunesnių, „C“ grupės „Karūnos“ čempionate jos, įveikusios daugybę pajėgių komandų, iškovojo trečiąją vietą. Pasiekusios tokią pergalę, iš džiaugsmo verkė visos: ir trenerė, ir jos mergaitės.
Trenerė sako matanti, kad kai kurioms jos auklėtinėms lankyti treniruotes ir važinėti į varžybas nėra labai paprasta. Mat tam reikalingos lėšos – ir avalynę pačioms reikia įsigyti, ir sumuštinių į keliones įsidėti. O atliekamų pinigėlių ne kiekviena šeima turi. Taigi būtų džiugu, jei komanda turėtų rėmėją. Tada jaunosioms krepšininkėms būtų lengviau.
Ankstesniąsias E. Lapienės auklėtines rėmė komercinės firmos „Inesa“ savininkas Audrius Klišonis. Jis krepšininkėms padėjo ir dabar, kai Plungėje buvo organizuojami minėtojo čempionato pusfinaliai bei finalas – A. Klišonis buvo pagrindinis šio renginio rėmėjas. Beje, ateityje jis ketina imtis globoti ir pačią komandą – nupirkti mergaitėms aprangą, avalynės, vitaminų.
„STENGIASI JOS, STENGIUOSI IR AŠ“
E. Lapienė neslepia, jog trenerės darbas iš jos atima daug laiko ir jėgų. Vakarai aukojami treniruotėms, savaitgaliai – varžyboms. „Laimei, su vyru Virgilijumi dirbame viename darbe, kad kartu leidžiame laiką sporto salėje. Jei ne, mudu visiškai nesusitiktume ir pasimatytume turbūt tik per didžiąsias šventes. Tačiau vaikai – sūnūs Vilius ir Simonas – mūsų dėmesio stokoja“, – kalbėjo trenerė. Anot Editos, savo vaikams ji stengiasi atiduoti kiekvieną laisvą valandėlę – su mažuoju ji būna iš ryto – iki treniruočių pradžios, vyresnįjį savaitgaliais vežasi į varžybas. Na, o jei tenka į kokį didesnį sportinį renginį vykti, išsiruošia visa šeima. „Mano vyras puikiai pažįsta mano auklėtines, aš – jo treniruojamus vaikinus. Ir tai labai puiku – dirbdami kartu mes lengviau suprantame vienas kitą“, – sakė ji.
Pasak E. Lapienės, ne vienas žmogus jai yra pasakęs, jog ji pernelyg stengiasi, aukojasi, per daug jėgų ir meilės darbui atiduoda, nors nuo to nepriklauso nei atlyginimo dydis, nei pareigos. „Bet aš kitaip negaliu. Juk turiu lygiuotis į savo auklėtines – stengiasi jos, stengiuosi ir aš. Pati nė vieno medalio nesu iškovojusi, tačiau didžiuotis turiu kuo – medaliais pasipuošė mano mergaitės“, – kalbėjo trenerė E. Lapienė.
Lina LIŪNIENĖ
Auklėtinės niekada nepamiršta E. Lapienės gimtadienio. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
