Laidojimo verslui – metai atokvėpio

Investicijų pareikalausiantį įstatymą vietinių laidojimo biurų savininkai vertina kaip bandymą juos sužlugdyti

Šį mėnesį turėjusi įsigalioti laidojimo paslaugų licencijavimo tvarka atidėta vieniems metams. Jei ne šis atidėjimas, liepą miesto ritualinių paslaugų biurai bei šarvojimo salės kaimuose būtų tapusios nelegalios.
Laidojimo biurų savininkai mažeikiškiai neslepia įtarimo, kad naujieji reikalavimai gali būti stambaus verslo inicijuota akcija, prieš kurią neatsilaikys smulkiosios ritualines paslaugas teikiančios įmonės.

LICENCIJAVIMO
TVARKA PAREIKALAUS
INVESTICIJŲ
Pernai priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas turėjo įsigalioti jau šį kovą. Jame numatyti nauji ritualinių paslaugų verslo standartai, kurių neatitinkančioms įmonėms liepos pradžioje nebūtų išduotos licencijos.
Manoma, kad įvedus licencijavimą sumažės nelegaliai laidojimo veiklą vykdančių įmonių bei asmenų – net duobkasiai turės būti įstaigų darbuotojai arba privalės turėti patentą.
Licencijavimo tvarka numato šešis kriterijus: žmogaus palaikų pervežimą, laikinąjį laikymą, paruošimą šarvoti, šarvojimą, vežimą laidoti, laidojimą. Įmonės pagal išgales bei poreikius numatys, kurią veiklą vykdyti.
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gylys „Santarvei“ sakė, kad po metų įmonės, siekiančios gauti licencijas konkrečiai vykdomai veiklai, turės įsigyti specialų autotransportą palaikams gabenti, iš esmės pertvarkyti savo patalpas. Įstatyme numatyta, kad ritualinių paslaugų biuruose turės būti šarvojimo salė, specialiai įrengti mirusiųjų perrengimo kambariai, patalpos su šaldymo įranga.
Tam, kad paslaugos atitiktų naujus reikalavimus, vidutinė įmonė į savo verslo atnaujinimą turėtų investuoti apie 300 – 350 tūkstančių litų. Mažeikiškių laidojimo įmonių atstovų teigimu, šis verslas nėra pelningas ir investicijos neatsipirks.
Vieno iš keturių Mažeikiuose esančių ritualinių paslaugų biuro savininkės Reginos Degutienės nuomone, jei persitvarkymui reikės kelių šimtų tūkstančių, tai smulkiųjų verslininkų laidojimo įmonėms teks užsidaryti.
PASIKEITIMAMS
RENGĖSI
R. Degutienės biure per mėnesį vidutiniškai pašarvojama ir išvežama palaidoti apie dešimt mirusiųjų. Vasaromis mažiau – trys, keturi. Paslaugomis naudojasi miestiečiai, retai atvežami kaimo gyventojų palaikai.
Moteris tikino, kad rengėsi liepą turėjusiems įsigalioti laidojimo standartams: pastatė kondicionierių, bet tai esą neaktualu, nes numirėlio savaitę niekas nelaiko. Patalpų su kūno vėsinimo įranga bei specialaus transporto artimajam ar tolimajam kūno pervežimui biuras neturi.
Verslininkė mano, jog pagal naujus standartus jos biure bus galima prie ko „prisikabinti“, ir kai ateis laikas gauti licencijas, pasirodys, kiek investicijų reikės.
„Žmonės juk mirs ir valdininkai bus priversti nusileisti ar duoti ilgesnį terminą pasiruošti. Manau, kad nebus viskas taip griežtai, tai per daug išpūstas dalykas“, – įsitikinusi moteris.
Nedaug apie naujuosius laidojimo reikalavimus buvo girdėjusi ritualines paslaugas Mažeikiuose teikiančios įmonės savininkė Birutė Rakauskienė. Jos įmonės paslaugomis šią vasarą naudojamasi kartą per savaitę, retai – du kartus. Pasitaiko, kad mirusysis atvežamas ir iš atokesnių gyvenviečių, ne tik iš miesto.
Anot verslininkės, būtų teisinga, kad visi laidojimo biurai atitiktų numatytus reikalavimus.
„Viskas kaip ir būtų – katafalką turime, ventiliacija įrengta, yra patalpa kavai atsigerti, vidaus bei lauko tualetai, gana didelė automobilių stovėjimo aikštelė yra, atstumas nuo gyvenamųjų namų tinkamas. Šaldymo įrangos neturime“, – vardijo B. Rakauskienė. Jos teigimu, pertvarkai skirti metai laiko – nemažas tarpas, bet jei kai kurie biurai nėra įsikūrę šimto metro atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, neturi šaldymo ir ventiliacijos įrangos, o tokių biurų tikrai yra, persitvarkyti visiems bus neįmanoma.
ĮŽVELGIA DIDŽIŲJŲ
VERSLININKŲ INTERESUS
Mažeikiškiai verslininkai, teikiantys ritualines paslaugas, sakė nesuprantantys, kodėl taip sureikšmintas laidojimo verslas. Daugiau dėmesio esą reikėtų skirti teisminei ekspertizei.
„Verslas turi tobulėti, tik kam reikalingos tos licencijos?“ – klausė R. Degutienė. Jos manymu, norint gauti licenciją, įmonė turės tapti Ritualinių paslaugų asociacijos nare ir privalės mokėti metinį mokestį – 3000 litų.
„Tai mums nenaudinga, nes reikės kasmet mokėti didelius mokesčius. Mūsų verslas nėra galingas, tiek mirusiųjų, kaip didžiuosiuose miestuose, nešarvojama, todėl neturime finansinių galimybių įvykdyti numatytus kriterijus. Mes, mažeikiškiai, esame toli nuo Vilniaus ir, jei nebūsime asociacijos nariais, nei mums kas padės, nei mes kur galėsime kreiptis. Tai yra kažkieno interesai: atsiras verslininkų, kurie Mažeikiuose pastatys tipišką laidojimo paslaugų biurą, o mažosios įmonės kaip kioskai aplink didelį prekybos centrą, užsidarys“, – samprotavo moteris.
ŠARVOTI MOKYKLOJE
AR KULTŪROS CENTRE –
NETOLERUOTINA
Asociacijos valdybos pirmininkas G. Gylys „Santarvei“ akcentavo, jog naujoji tvarka galios absoliučiai visoms ritualinių paslaugų įmonėms, religinių organizacijų, bendruomenių centrų šarvojimo salėms. Tos bendruomenės, kurios įsirengusios šarvojimo sales, taip pat turės jas pertvarkyti pagal naujus standartus.
Pasak asociacijos vadovo, netoleruotina tai, kad mirusieji šarvojami tam nepritaikytose patalpose: mokyklose, kultūros centruose ar gyvenamuosiuose namuose.
Atokesnės gyvenvietėse, kuriose nebus licencijuotų šarvojimo salių, ir, pavyzdžiui, karštą vasaros dieną nesant sąlygų velionį šarvoti namuose, planuojama statyti sumontuojamas šarvojimo sales. Jas po laidojimo būtų galima išardyti ir išvežti.
Mažeikių rajono seniūnai sakė pastebį tendenciją, kad gyventojai vis rečiau savo artimąjį šarvoja namuose. Pavyzdžiui, Židikuose, Ukrinuose, Pikeliuose mirusieji šarvojami kultūros centrų salėse, Račaliuose – bendruomenės centre.
Šarvojimo salę kultūros centre įsirengė ir Laižuvos gyventojai, auksūdiškiai artimųjų palaikus šarvoti veža į Mažeikių laidojimo biurus.
Viekšnių šarvojimo salėje, anot Viekšnių seniūno pavaduotojos Aldonos Bačiulienės, susidaro net eilės.
Laižuvos seniūnas Stanislovas Putelis sakė neatsimenąs atvejo, kai, atsiradus galimybei mirusiuosius šarvoti salėje, tai darytų namuose.
„Žmonės nebelaiko lavonų tris keturias paras. Šimtmečiais žmones laidojo senoviškai ir jokių problemų nebuvo. Suprantama, kad reikalinga kondicionavimo sistema, vandentiekis, patalpa poilsiui, bet kad kaimo žmogus, kuris vos suduria galą su galu, dar nuomotų kažkokią atvežamą salę… Čia kažkas suka verslą“, – skeptiškai vertino naująjį laidojimo įstatymą seniūnas.
Židikų seniūnės Stanislavos Valatkevičienės nuomone, seniūnijų centruose būtinos specializuotos šarvojimo salės. Tačiau tai ateityje turės būti tik privatus verslas, nes bendruomenės laidojimo paslaugų licencijų pagal nurodytus reikalavimus tikriausiai negaus.
„Jei reali situacija neatitiks reikalavimų, tai naujoji laidojimo sistema nefunkcionuos. Vadinasi, bus šarvojama nelegaliai arba tai bus daroma nuosavuose gyvenamuosiuose namuose. Kiekvienas savo artimąjį turės kažkokiu būdu palaidoti – kils gyventojų nepasitenkinimas esama tvarka“, – dėstė seniūnė.
REIKĖS JUNGTIS
ARBA SPECIALIZUOTIS
Iš keturių Mažeikiuose ritualines paslaugas teikiančių įmonių ne visos turi privalomus leidimushigienos pasus.
Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Rūta Matulaitienė „Santarvei“ paaiškino, kad jei registruota įmonė teikia ritualines paslaugas, ji privalo turėti higienos pasą. Įmonės, neturinčios šių pasų arba jei jie yra nebegaliojantys, dirba nelegaliai.
Išduodant higienos pasus vadovaujamasi higienos normomis: vertinama biurų ūkinėkomercinė veikla, tikrinamos darbuotojų higienos žinios. Taip pat įmonės turi pateikti reikalingus dokumentus išduoti pasui.
Pagal galiojantį kontrolės reglamentą, ritualines paslaugas teikiančių įmonių veiklos Visuomenės sveikatos centras nekontroliuoja. Ateityje, kai laidojimo verslas bus licencijuotas, tuo užsiims ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos institucijos.
Iki šiol laidojimo įmonių paslaugų kokybę kontroliavo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija.
G. Gylys „Santarvei“ sakė, kad naujųjų laidojimo standartų inicijavimą lėmė tai, kad šiandieninė laidojimo paslaugų kokybė neatitinka užsienyje galiojančių reikalavimų ar dirba nelegaliai. Jo teigimu, taip, kaip Lietuva šiandien vykdo ritualinių paslaugų verslą, daugeliui šalių kelia šoką.
Pirmininkas įsitikinęs, kad smulkioms ritualinių paslaugų įmonėms teks susijungti arba pasirinkti, kurią paslaugą plėtoti.
„Įmonė gali neturėti nė vieno automobilio, bet tokiu atveju negaus licencijos šiai veiklai vykdyti. Įmonė gali turėti tik salę, tada ji teiks tik šarvojimo paslaugas. O jei turi visas technines sales, transportą, kūno paruošimo specialistus, vairuotojus, duobkasius, galės teikti kompleksines paslaugas“, – akcentavo asociacijos pirmininkas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Pagal naujuosius laidojimo standartus, katafalkas skirtas tik kūnui karste vežti iš šarvojimo į laidojimo vietą. Iš morgo palaikai turės būti vežami specialia mašina.