Kas bent kartą girdėjo ir matė grojantį skrabalais Regimantą Šilinską, turbūt pagalvojo, kur šis muzikantas buvo anksčiau. Pats šio archajiško lietuvių liaudies instrumento virtuozas šypteli: „Savame kieme pranašu nebūsi“, nors jis jau visą dešimtmetį koncertuoja Europos miestuose, buvo tarp garsiausių Lietuvos menininkų, pristačiusių Lietuvos kultūrą Japonijoje, pasaulinėje parodoje „Expo 2005“, grojo Danijos princesei, o šių metų pradžioje buvo pakviestas į Lietuvos ambasados JAV surengtą krepšinio šventę Hiustone.
36 metų muzikantas su šeima prieš keletą metų paliko Klaipėdą ir įsikūrė ant Kretingos ir Klaipėdos rajonų ribos – gražiame, šalia Minijos esančiame Raguviškių kaime. Džiaugiasi čia galįs niekieno netrukdomas muzikuoti. Laisvomis nuo koncertų ir darbo Veiviržėnų kultūros namuose valandomis rengiasi garso įrašų studiją ir svajoja išleisti pirmąją savo kompaktinę plokštelę.
NUO ROKO – PRIE LIAUDIES INSTRUMENTŲ
Panevėžyje gimęs ir užaugęs Regimantas pasakoja paauglystėje buvęs rokeris. Mama, pasak sūnaus, šviesi moteris, norėdama, kad sūnus įgytų muzikinį išsilavinimą, ne tik vesdavosi į visus mieste vykusius koncertus, bet ir paskatino mokytis Panevėžio muzikos mokykloje. Tačiau per stojamuosius į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto liaudies instrumentų specialybę jam pasiūlė ne birbynę, kuria groti išmoko Panevėžyje, o skrabalus. „Iš pradžių nepatiko, – prisipažįsta dabar jau šio instrumento virtuozu vadinamas Regimantas. – Tačiau fakultetuose skrabalai buvo kažkokie magiški, ilgainiui taip su jais susigyvenau, kad nebegalėdavau atsitraukti“.
KELIĄ PARODĖ „ŽVELSOS“ VADOVAS
Įnoringu ir jautriu aplinkos poveikiui instrumentu – skrabalais Regimantas groja ne tik liaudies, bet ir klasikos kūrinius, rengia solinius koncertus bei kartu su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, su džiazmenu S. Šiaučiuliu bei kitais atlikėjais. Kam teko juose dalyvauti, žavėjosi ne tik šiuo, regis, paprastu instrumentu išgaunama muzika, bet ir muzikanto artistiškumu bei temperamentu.
„Už parodytą kelią turiu būti dėkingas a.a. ansamblio „Žvelsa“ vadovui Petrui Mateikai, – šiltai prisimena buvusio populiaraus uostamiesčio muzikantų kolektyvo vadovą. – Kai prasitariau, jog pradėjau rengti solinius koncertus, jis pasakė: „Šaunuolis“. Juolab kad pakeičiau tradicinį požiūrį – skrabalais ar birbyne nebūtinai groti tik liaudies muziką“.
Nuo 1994 metų Regimantas pradėjo solinę karjerą, o prieš tai šis universalus muzikantas buvo sukūręs savo grupę „Beach blues band“, studijų metais buvo žinomų uostamiestyje ansamblių „Žilvinas“ ir „Disvitis“, „Žvelsos“ ir „Vakaro“ narys, porą metų dainavo kartu su buvusiu „Nerijos“ muzikantu S. Čepu. Groja kone visais liaudies instrumentais, labai myli bosinę gitarą, mušamuosius, mėgsta dainuoti. Ir šiandien kuria žodžius bei muziką dainoms, aranžuoja kūrinius. Šių metų Vasario 16ąją Vilniuje labiausiai gerbiamas muzikanto atlikėjas Stasys Povilaitis kartu su berniukų choru „Ąžuoliukas“ atliko jo sukurtą dainą.
ŽVAIGŽDES KURIA TELEVIZIJA
Profesionalus muzikantas neslepia apmaudo dėl Lietuvos publikos provincialumo. Jo manymu, tikri muzikantai, jų profesionalumas nėra vertinamas. Jis nostalgiškai prisimena koncertus Japonijoje. Šios tautos mentalitetas visai kitas. Anot Regimanto, japonas, klausydamas koncerto, nepertrauks jo plojimais, kad neblaškytų atlikėjo. Pagarba talentui – didžiulė, baigus kūrinį, kelias minutes ploja atsistoję.
„Kol aš metų metus gilinausi į muzikos subtilybes, vertybės devalvavosi. Dabar Lietuvoje „žvaigždes“ gamina televizija. Ji tapo magiška jėga. Svarbu rodytis, nereikia nei balso, nei gebėjimų, tik neblogos figūros. Įsigalėjęs ne profesionalumo, o grožio kultas, – atvirai kalba muzikantas ir neslepia, jog tokio pat požiūrio į menininkus laikosi ir kai kurie vietinės valdžios veikėjai. – Klaipėdoje man nepavyko sulaukti kokios nors pagalbos, užtat vidutiniokams iš Vilniaus keliaklupsčiaujama. Galiu guostis, kad Vilniui esu reikalingesnis nei Klaipėdai. Iš sostinės sulaukiu kvietimų ne tik į didžiąsias Lietuvos scenas, bet ir reprezentuoti Lietuvą užsienyje“.
Regimantas svajoja apie savo kompaktinę plokštelę, tačiau kol kas jos leidybą riboja finansai. Muzikantas prisipažįsta, kad jam nėra lengva pačiam ieškoti rėmėjų. „Tačiau šių laikų pliusas, kad jau galima vienam dirbti ir užsidirbti“, – sako ir atlikėjo, ir prodiuserio pareigas kol kas derinantis skrabalų virtuozas.
PABĖGO Į KAIMĄ
Regimantas savo namuose Raguviškiuose rengia garso įrašų studiją. Čia nevaržomas kaimynų gali valandų valandas groti savo skrabalais ir kurti. Sako, kaimo ramybėje geriausiai pailsi ir atsigauna. Ir moksleiviams sūnums, kuriuos norėtų apsaugoti nuo gatvės ir popso kultūros, sveikiau. Abu jie gabūs muzikai, tačiau Regimantas su žmona Daiva, chorinio dirigavimo specialiste, prie jos nelenkia. Kol kas Rokas savo noru mokosi muzikos, Lukas – lipdo iš molio. O kokį kelią pasirinks baigę vidurinę mokyklą, jų valia. Kiekvienas turi nueiti savąjį. „Iki 30 metų nejutau bėgančio laiko, galvodavau, jog viskas vis dar priekyje. O po trisdešimties kaip brūkšniu užbraukė – kiekviena diena tapo brangi, todėl dabar stengiuosi skubėti, kuo daugiau padaryti. Juk sakoma, kad jei iki 40 metų nieko nepasidarei, tai niekuo ir netapsi“, – mano nepasitenkinantis pasiektu ir talentingo menininko vardą jau pelnęs Regimantas Šilinskas.
Irena KASPERAVIČIENĖ
Nuotr. iš asmeninio albumo:
Skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas.
