Rytoj nuskambės Olimpinių žaidynių uždarymo fanfaros. Dvi savaites buvo aiškinamasi geriausius planetos sportininkus. Šiais metais XXIX olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo rekordinis sportininkų skaičius – 71. Tai daugiausia per visą Olimpiados istoriją.
Miesto gatvėse klausėme praeivių, ar jie stebi Olimpines žaidynes ir kaip vertina lietuvių pasirodymus?
Arūnas BUBLIAUSKAS:
– Šiuo metu atostogauju, tai galiu pasižiūrėti visas norimas sporto šakas. Stengiuosi kuo daugiau pamatyti: tai ir lengvoji atletika, ir plaukimas ir, be abejo, krepšinis. Turbūt visi sergame už Lietuvos rinktinę ir tikimės pačio geriausio, tai yra kuo aukštesnės vietos.
Žinoma, buvo tikėtasi geresnio rezultato iš Virgilijaus Aleknos, bet juk ne visada išeina taip, kaip norisi. Skaudžiai nuvylė lengvaatletės Lietuvos atstovės. Turbūt niekas nesitikėjo, kad šioje sporto šakoje liksime be medalių.
Alfonsa OSTRAUSKIENĖ:
– Stebiu Olimpiadą ir mūsiškių pasirodymus. Stengiuosi baigti visus darbus iki varžybų pradžios, kad niekieno netrukdoma galėčiau stebėti rungtynes.
Manau, kad Lietuva kaip valstybė pasirodė tikrai neblogai. Tik nemaloniai nustebino tai, kad medalius parveža mažai žinomi ir niekieno negirti ir neliaupsinti sportininkai, o tokie kaip Austra Skujytė ar Ramūnas Vyšniauskas nepelnė nieko, nors jiems buvo skirtas ypatingas dėmesys.
Dar vilties yra, kad krepšininkai sublizgės ir pakils ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Būtų gerai gauti aukso medalį, ir manau, kad tai visiškai įmanoma, nes mūsų krepšininkai jauni, stiprūs ir tikrai gali nugalėti JAV komandą. Gal tik šiek tiek per anksti jie vadinami nugalėtojais.
Leonas BATAKIS:
– Nesu labai didelis sporto sirgalius, todėl Olimpinės žaidynės jokios įtakos įprastam gyvenimo ritmui nepadarė. Nėra taip, kad visai nesidomėčiau, bet fanatiku savęs taip pat nepavadinčiau.
Gaila dėl Virgilijaus Aleknos nesėkmės. Juk tai turbūt paskutinės jo Olimpinės žaidynės, kai galėjo palipti ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Abejoju, ar po dar ketverių metų jis olimpinėse žaidynėse atstovaus Lietuvai, nes amžius ir sveikata vargu ar leis.
Daug vilčių dedu į Lietuvos krepšinio komandą. Tikiu, kad jie nenuvils ir parveš mums medalį. Net jei tai būtų bronza, tai būtų nemažas pasiekimas. Šiek tiek krepšininkai buvo išgąsdinę, kai pralošė Australijai, bet vyrai šaunuoliai, kitose varžybose susiėmė į rankas ir demonstruoja puikų krepšinį.
Genovaitė BERNOTIENĖ:
– Vyras Olimpinėmis žaidynėmis domisi labiau nei aš, tačiau ir pati pasižiūriu, kai turiu laiko, nes dirbu pamaininį darbą. Daugiausia dėmesio skiriam krepšiniui, bet pažiūrim ir bėgimą, dviratininkų varžybas.
Džiugu, kad lietuviai, nors maža tauta, tačiau sugeba save parodyti pasauliui, ir nesvarbu, kokios spalvos medaliai pelnyti. Svarbu, kad mūsų vardas nuskambėjo.
Negalima smerkti tų, kuriems nepasisekė. Nesėkmei yra daug priežasčių, nepriklausančių tiesiogiai nuo žmogaus. Juk pergalei reikia ir šiek tiek laimės. Vien tai, kad jie pakliuvo į Olimpiadą, jau yra didelis nuopelnas.
Laimonas BARSEVIČIUS:
– Iš Olimpinių sporto šakų, daugiausia domiuosi tik krepšiniu, nes kitos sporto šakos man neatrodo patrauklios. Žinoma, norėtųsi, kad lietuviai įveiktų amerikonus, bet tai mažai tikėtina.
Stengiuosi visada sekti įvykius krepšinio aikštelėse. Jei nėra galimybės stebėti per televizorių, tai klausau radiją.
Šiek tiek nuvylė kai kurie sportininkai, kurie užsibrėžė pernelyg didelius tikslus ir jų neįvykdė. O Ramūno Vyšniausko trauma atrodė nenatūrali, netgi šiek tiek suvaidinta.
Tačiau kad ir kaip ten buvę, jų negalima smerkti, nes jie tik žmonės.
Sandra KNEITIENĖ:
– Žiūrime daugiausia tik krepšinį, nes kitos sporto šakos nelabai domina. Mes atostogaujam, tai nėra problemų, galime pažiūrėti rungtynes bet kuriuo laiku.
Manau, kad bet kuriuo atveju turim palaikyti savo šalies atstovus Olimpinėse žaidynėse.
Gaila, kad mūsų tautai būdinga mylėti tik nugalėtojus, o pralaimėjusius smerkti. Reikia džiaugtis, kad turim kelis medalius, kad dalyvaujam.
Janina SRIBALIUTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
