Plaukus maloniai kedenantis pamario vėjas, kiek labiau negu įprastai šėlstančios marios, daugybė Drevernos prieplaukoje prišvartuotų nedidelių laivelių ir jachtų ir iš vienos jų ranka mojantis saulės nugairintu veidu vyriškis. Toks buvo pirmasis susitikimas su Drevernos buriavimo klubo pirmininku Antanu Eirošiumi. Netrukus jau kartu vienoje jo jachtelių supomės ant marių ir kalbėjomės apie buriavimą ir pašnekovo iniciatyvą šios sporto šakos mokyti Drevernos vaikus bei jaunuolius.
Entuziazmo netrūksta
Drevernos buriavimo klubas Antano Eirošiaus, jo sūnaus Simo Eirošiaus, Lino Jankaus ir Raimundo Bučio iniciatyva buvo įkurtas prieš metus. Dabar jis vienija apie 28 narius, iš kurių 12 yra suaugusieji, o visi kiti – vaikai ir jaunuoliai. Aštuonerius metus Drevernoje gyvenantis A. Eirošius buriuoja visą gyvenimą. Prieš tai vyras gyveno uostamiestyje, dažnai plaukdavo į jūrą, jis turi kapitono laipsnį. Persikėlęs į žvejų kaimą A. Eirošius ėmėsi iniciatyvos steigti buriavimo klubą. Jam labai norėjosi, kad prie marių gyvenantys vaikai turėtų galimybę mokytis buriuoti. „Buriavimo klubui išlaikyti reikia nemažų pinigų, o jų mes neturime. Tad verčiamės kaip išmanome. Štai Klaipėdos jachtklubas norėjo išmesti panaudotas ir jau susidėvėjusias optimist klasės jachteles. Paprašiau, kad jas atiduotų man, parsivežiau į Dreverną, per kelerius metus suremontavau, ir dabar vaikai jomis plaukioja“, – pasakojo Drevernos buriavimo klubo pirmininkas. Jis teigė esantis dėkingas Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui ir Priekulės seniūnui Valerijui Velkui, kurie leidžia nemokamai naudotis Drevernos prieplauka, joje laikyti savo jachteles. Jų nedaug – 4 optimist klasės, 1 lazer klasės, katamaranas ir pramoginė jachta. Klaipėdos rajono savivaldybė grąžino ir apie pusę pinigų, kuriuos reikėjo sumokėti steigiant klubą. „Su vaikais dirbu iš entuziazmo, nė iš vieno už treniruotes neimu nė lito. Pavyzdžiui, Klaipėdos buriavimo klubą „Suominis“ lankantys vaikai per mėnesį moka po 100 litų. Visgi prireikia pinigų jachtų remontui. Todėl labai džiaugiamės, kai atsiranda žmonių, kurie bent kiek paremia. Ūkininkas Petras Vasiliauskas mūsų klubui yra skyręs 3 tūkstančius litų“, – kalbėjo A. Eirošius.
Treniruojasi dažnai
Tėčiui mokyti buriuoti Drevernos ir Svencelės vaikus padeda ir jo 27 metų sūnus Simas Eirošius. Vaikiną buriavimo aistra tėtis užkrėtė dar vaikystėje. Nuo tada jis dalyvauja įvairiose varžybose, kur yra iškovojęs nemažai laimėjimų. S. Eirošius apgailestavo, kad Drevernos buriavimo klubą lankantys vaikai neturi galimybių dalyvauti varžybose, nes tam per prastas yra klubo turimas inventorius. „Nepaisant visko, smagu, kad prie marių gyvenantiems vaikams galime suteikti galimybę mokytis buriuoti. Mūsų treniruotes itin noriai lanko tikriausiai pusė Drevernos kaimo vaikų, taip pat ir svenceliškiai“, – džiaugėsi jis. Simo tėtis Antanas sakė, kad į klubą priimami vaikai nuo aštuonerių metų, tačiau dar svarbesnis kriterijus negu amžius – mokėjimas plaukti. Į Drevernos prieplauką susirenkantys vaikai treniruojasi mažiausiai 3 kartus per savaitę, o kai oras būna geras, kartais net po du kartus per dieną.
Pomėgius lemia gamta
Jaunieji buriuotojai džiaugiasi galimybe savo laisvalaikį paįvairinti įdomia veikla. Šešiolikmetis dreverniškis Vaidas Vytenis buriuoti mokosi jau porą metų. „Pats sugalvojau, kad noriu buriuoti, pabandžiau, man labai patiko ir nuo to laiko lankau treniruotes. Šiuo metu svajoju išmokti buriuoti didesnės klasės jachta“, – teigė vaikinas. 15 metų Ruslaną Gumuliakovą buriavimu užkrėtė draugai: „Pamačiau, kaip jie buriuoja, ir pats užsinorėjau išmokti. Dabar buriuoju jau tikriausiai trečią vasarą. Labai smagu, kad atsirado klubas, kuriame padedami profesionalų galime tobulinti savo įgūdžius.“ Pašnekovas teigė, kad išmokti nebuvo lengva, iš pradžių jam ypač sudėtingai sekėsi rišti mazgus. Abu jaunuoliai neįsivaizduoja savęs kitaip leidžiančių laisvalaikio. „Gyvename prie marių, tad jau pati gyvenamoji aplinka, mus supanti gamta lemia ir pomėgius“, – tikino jie.
Svajonė – kurėnų statyba
Pokalbio pabaigoje Drevernos buriavimo klubo pirmininkas A. Eirošius pasidžiaugė, kad žvejų kaimas kasmet vis gražėja. Pernai čia pastatyta graži prieplauka, šiemet atidaryta restauruota laivadirbio ir žvejo Jono Gižo sodyba. „Labai smagu, kad autentiška J. Gižo sodyba taip gražiai sutvarkyta. Tačiau mano galvoje kirba ir kita mintis, kad būtų galima joje statyti kurėnus, venterines valtis. Juk J. Gižas buvo vienas žymiausių šio amato atstovų marių rytiniame krante. Gražu būtų, jei šis amatas atgytų jo sodyboje. Būtų galima vėliau turistus čia statytais kurėnais plukdyti ir vaikus jais mokyti buriuoti“, – svajonėmis dalijosi pašnekovas.
Milda JUDELYTĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.: Prieš aštuonerius metus iš Klaipėdos persikėlęs į žvejų kaimą Dreverną Antanas Eirošius (trečiasis iš kairės) ėmėsi iniciatyvos steigti buriavimo klubą. Mokyti buriuoti vaikus jam padeda jo 27 metų sūnus Simas (antras iš kairės).
Jaunieji buriuotojai džiaugiasi galimybe savo laisvalaikį paįvairinti įdomia veikla.
