Plechavičių palikuonys lankosi bočių ir probočių žemėje

Bukončiuose, probočių žemėje: Aleksandro anūkė – Regina Veigel, Katryn Ošlapas ir Elenos Plechavičiūtės anūkas – Arūnas Ošlapas. Bernardo Pilinkaus nuotr.

Nors drėgnas, šaltas ir vėjuotas ruduo nėra dėkingiausias metas kelionėms, bet aplinkybėms taip susiklosčius, to niekaip nebuvo galima atidėti vasarai – Plechavičių giminės palikuonys aplankė Sedą, Bukončius ir Ukrinus.

Įsikūrė Lietuvoje

Pulkininko Aleksandro Plechavičiaus anūkė Regina Veigel jau keleri metai gyvena Lietuvoje. Jos mama Alina Plechavičiūtė Veigel, atėjus Nepriklausomybei, atsiėmė tėvo malūną Sedoje, atstatė Milašaičių kaime (tėvų laikais tai buvo Kalniškių kaimas) tėvų sodybą, įrengė žirgyną, avidę.
Regina jau neblogai kalba lietuviškai. Ji – diplomuota veterinarijos gydytoja. Augina ir prižiūri žirgus. Kadangi Lietuvoje nelengva rasti žmonių, nebijančių sunkaus darbo prie gyvulių, Reginai tenka daug ir sunkiai dirbti. Bet jai darbas teikia džiaugsmą, nuovargis yra malonus. Žirgeliai irgi prieraišumu ir meile atsilygina…
Western Washington universiteto profesorius Arūnas Ošlapas yra Elenos Plechavičiūtės-Legeckienės anūkas. Šį semestrą jis VDA dėsto žiedinės ekonomikos ir tvarumo dizaino kursą. „Žmogus turi išmokti gyventi be atliekų ir grąžinti žemei tiek, kiek suvartoja“, – teigia profesorius.

Pasivaikščiojimas po Sedos malūną

Regina jau ne kartą buvo malūne. Ji rodo savo giminaičiui buvusio malūno erdves ir abu bando įsivaizduoti, kaip čia viskas atrodė. Nors malūnas priklausė Aleksandrui, bet malūną administravo ir jame gyveno jo brolis Mamertas su šeima. Antrą kartą atėjus rusams, jis pasislėpė, nesitikėdamas, kad suėmimas gresia ne tik jam, kaip Plechavičiui, bet ir jo žmonai bei mažametėms dukrytėms.
Plechavičienė su šeima tremtyje iškentėjo 20 metų 1 mėnesį ir 17 dienų. Viena dukrelė ten mirė, o jos plaukų sruogelę mama išsaugojo iki pat savo mirties – 1996 metų.

Bernardo Pilinkaus nuotr.

Nusileidus į pastato požeminę dalį, stebiesi, kaip aiškiai girdisi vandens šniokštimas, nors nėra elektros turbinų, girnų… Buvusio malūno dvasia dar nenunykusi, nors pastate viskas nauja, gražu.
Vaikščiojant po malūną galima pasidžiaugti ir Kasdienybės meno galerijoje eksponuojamais meno darbeliais, profesionalių kūrėjų darbais. Profesoriui A. Ošlapui „į temą“ buvo iš reklaminių bukletų nupinti buities apyvokos rakandai. Vieną įsigijo: bus pavyzdys studentams. Jo žmonai labai patiko audėjų darbai. Įsigijo austą lininį rankšluostį. Džiaugėsi žemaitiškais spalvų deriniais ir raštais.

Bukončiai – protėvių žemė

Abu Plechavičių palikuonys pirmą kartą lankėsi Bukončių kaime – bajorų Plechavičių gimtinėje. Prie pagrindinio kelio pasidžiaugė nuoroda į gen. P. Plechavičiaus gimtinę. Deja, nuvažiavus į vietą, tos gimtos vietos kaip ir nerado. Tiesa, yra gerai išsilaikęs darbininkų samdinių namas. Jis dabar tuščias, nors aiškiai matosi, kad neseniai žmonių gyventa, kad viduje gaisro būta.
Visur fermos. Yra ir su gyvuliais, gal yra ir tuščių. Ruduo, praliję, visur purvas, srutos, mėšlas… Pakelėje ir leidžiantis prie upės – žaliuojantis lopinėlis, atitvertas „piemeniu“. Matyt, šienauta. Paminklinis akmuo, ant jo pažymėta, kad šioje sodyboje užaugo Lietuvai nusipelnę vyrai: generolas, pulkininkas, gydytojas.
Už tos Plechavičių teritoriją žyminčios tvorelės didelis akmuo – norėta atminimui skirti. Tarp Kvistės ir Lašišupės bajorų Plechavičių atminimo nelikę…

Aplankė Ukrinų kapines

Ukrinų kapinės, kaip ir dauguma Lietuvos kapinių, sutvarkytos, prižiūrėtos. Po Visų šventųjų dar tebežydi chrizantemos.
Plechavičių kapavietė – netoli įėjimo. Uždengta akmeniu, tik mažas lopinėlis gėlėms paliktas. Prižiūri samdyti žmonės. Paskutinė į šią kapavietę palaidota pono Arūno močiutė Elena Plechavičiutė-Legeckienė – 1996 metais.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, ji buvo grįžusi į Lietuvą ir gyveno Kaune pas seserį Vitą Jauniškienę. Ji taip ilgėjosi Lietuvos, kad, būdama jau garbingo amžiaus, ryžosi palikti Amerikoje vaikus ir anūkus, kad galėtų Tėvynėje dar pagyventi, numirti ir būti gimtoje žemelėje palaidota. Prie tėvo, seserų. Ant antkapio įrašytas ir brolis Kazimieras, nors jo kauleliai ilsisi Sibiro platybėse…

Jūratė Medeikytė

One Reply to “Plechavičių palikuonys lankosi bočių ir probočių žemėje”

  1. Vaidas parašė:

    Siaip tai bajorai is Bukontu puses. Ta prasme, generolo motina Bukontaite buvo bajoraite, tevas – is ukininku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto