Audronė MALŪKIENĖ
Daugelis abiturientai jau atšventė ir egzaminų, ir ilgalaikio mokymosi proceso pabaigtuves. Juos ruošusiems mokytojams prasidėjo tikrosios atostogos – iki kitų metų.
Kol vieni ir kiti laukė rezultatų, Švietimo ir mokslo ministerija pedagogams parengė siurprizą – birželiui baigiantis Vyriausybei pateikė Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptis.
Viskas būtų gerai, jei ne tas vienas įsiterpęs žodis: KAITOS kryptys.
„Būtina sudaryti sąlygas, kad mokyklose dirbtų kvalifikuoti, profesionalūs, nuolat tobulėjantys mokytojai, o pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai“, – taip naują pedagogų rengimo bei atestavimo kursą pristatė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kas čia įdomaus ir naujo? Naujosios kryptys siūlo keisti pedagogų atestacijos tvarką – mokytojų atestacija ir kvalifikacijos tobulinimas būtų siejami su tobulėjančia profesine praktika bei mokinių pasiekimais.
Planai geri. Ministerija parengs mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo kėlimo programą, numatys jai tikslinį finansavimą, populiarins mokytojo profesiją, tobulins motyvacijos vertinimą ir stojančiųjų atranką, steigs jaunojo pedagogo mokyklą gimnazistams, kurie svarsto apie mokytojo profesiją.
Ministrė pabrėžia: reikia nuosekliai tirti nacionalinį pedagogų poreikį ir su juo sieti tikslinį pedagoginių studijų finansavimą, vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamos savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose. Nors dabar mokytojų yra per daug, po kelerių metų prognozuojamas jų trūkumas.
Ministerijos duomenimis, beveik trečdalis visų pedagogų yra vyresni nei 55 metai, iš jų 12 proc. – vyresni negu 60 metų. Didžiausias amžiaus vidurkis – fizikos ir matematikos mokytojų, iš jų 67 proc. yra vyresni nei 50 metų. Panaši situacija ir mūsų rajone.
Vadinasi, išties laikas skambinti varpais ir geriems mokiniams ruošti gerus mokytojus.
Dabar ministerišką siekiamybę pabandykime paanalizuoti „ūkiškai“.
Ministerija žada tobulinti būsimųjų pedagogų motyvacijos vertinimą ir stojančiųjų atranką. Kai buvo žengtas pirmas „motyvacijos“ ir „atrankos“ žingsnis, gimė tvarka – būsimieji pedagogai turi išlaikyti motyvacinį testą. Pagrindinis klausimas – kodėl būsimasis studentas renkasi šią profesiją. Kiek teko kalbėtis su stojusiaisiais, testai buvo labiau formalūs nei „atkratantys“. Natūralu: testavimas vyko aukštosiose mokyklose, kurios organizuoja pedagogines studijas, o ten studentai labai laukiami.
Kitas klausimas: kaip mokinių pasiekimai kilstelės mokytojo kvalifikacinę kategoriją? Jei taip, kaip suvokia ne specialistas (pavyzdžiui, šių eilučių autorė), gabiuosius ir mokslo aukštumų siekiančius vaikus surenkančios mokymo įstaigos galės savo darbuotojų kvalifikaciją kelti iki padebesių, o tos, kurioms atitenka sunkiai valdomi ir įvairiai motyvuoti paaugliai, vilksis pažeme? O gal pagal abiturientų pasiekimus bus vertinama ir jų pirmosios mokytojos kvalifikacija? O pagrindinės mokyklos, kurioje vaikas mokėsi dar ketverius metus, mokytojų indėlis? Kaip jį išmatuoti? Ir kokiu matu? Dešimtukais, šimtukais, olimpiadų prizininkais ir kt.?
Kryptyse užsiminta ir dar apie vieną dalyką – mokytojų darbo užmokestis bus nuosekliai didinamas. Kiek nuosekliai ir kaip didinamas, dar neįvardyta. Bet kryptys dėl to ir yra kryptys – parodoma kurlink eisime, o kaip – paaiškės vėliau.
Arba išvis nepaaiškės, nes šiais pertvarkų ir tobulų technologijų laikais mažai kas išmano apie azimutus ir politinius kompasus.
Šiaip tos naujos kryptys atrodo labai patraukliai. Geri mokytojai – didelė vertybė.
Kad ir kur kryptų ministerijų siūlymai, svarbu, kad mes jų turėtume – bent tiems vaikams, kurie jau šiandien yra motyvuoti sužinoti, išmokti, pažinti.
O kokia bus kitų ateitis, mums parodys tie patys šiandieniniai vaikai. Labai paprasta.
