Audronė MALŪKIENĖ
Į redakciją kartkartėmis užsuka žmonės, nepatenkinti medikų darbu. O tie, kurie bijo viešumos, parašo anoniminius laiškus. Galima pastebėti, kad tokie vizitai ir laiškai – dabar gerokai retesni nei anksčiau, bet vis dar pasitaiko.
Nepasitenkinimo priežastimi dažniausiai būna sveikatos sistemos darbuotojų parodyto dėmesio stoka arba, paciento nuomone, netinkamas elgesys – nenoras priimti, konsultuoti ar net įžeidžianti arogancija. Tie, kurie kreipiasi į redakciją, neslėpdami savo vardo ir pavardės, dažniausiai klausia: kodėl jų paprašė papildomai susimokėti už konsultaciją, tyrimą ar pan. Ir ne todėl, kad reikalavo dovanos, tik priminė apie sveikatos priežiūros įstaigos numatytą atlygį.
Per dvi dešimtis metų prisimenu tik vieną atvejį, kai žmogus piktinosi mediku, nieko neslėpdamas – esą kišo pinigėlius, stengėsi pamaloninti, „tepė“, o rezultatas blogas – „nugydė“ artimąjį, ir tiek.
Taigi, tokia mūsų galvose susiformavusi paradoksali nuostata – duodame tam „patepimui“, pasikonsultuodami su kitais ligoniais, artimaisiais ar net medicinos personalu, tačiau nenorime mokėti pagal oficialius įkainius. Tokia tvarka mums atrodo neteisinga.
Taip, ir redakcijai yra tekę išsiaiškinti atvejų, kai už medicinos paslaugas, pasak Ligonių kasos specialistų, nereikėjo mokėti, o medicinos įstaigos vis tiek skaičiavo savo naudai. Kyšio arba „dovanos“ davimo atvejus aiškintis turi atitinkamos struktūros, o ne žurnalistai.
Šiuo metu vėl kyla kalbos, kaip pažaboti mumyse tą nenumaldomą norą „dėkoti“ gydytojams. O medikų atžvilgiu – susilpninti stimulus užsidirbti lėšų ne tik iš darbdavio, bet ir iš paciento.
Skaitau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko Romo Valentukevičiaus pasisakymą. Jis analizuoja, kas skatina žmones duoti kyšį bei sukuria iškreiptą, nesąžiningą konkurenciją tarp pacientų. „Tai sąlygoja pacientų ar jų artimųjų baimės, norai, tikėjimas, kad papildomai atsilyginus medikui bus geriau. Tai yra tas smulkiosios korupcijos „variklis“, kurio veikimą, esant dabartinei sistemai, medikai gali dar ir patys sėkmingai skatinti. Baiminantis dėl savo arba artimų asmenų sveikatos ar gyvybės, tikint, kad asmeniškas atsilyginimas yra būtinas, nes „tiesiog tokia yra sistema“, gresianti baudžiamoji atsakomybė pacientui neatrodo tokia baisi, palyginus su tuo, kad gydytojas neskirs visų jėgų sveikatos problemai spręsti.
Atkreipėme dėmesį į teiginį, kad ši korupcija skatinama ne tik paties mediko – visos aplinkos? Tada palyginkime: jei nuolat iš žiniasklaidos ar teisėsaugos institucijų pranešimų sužinome, kad pareigūnai pradėjo tyrimą dėl bandymo juos papirkti, tai apie atvejį, kad kažkas, siekdamas naudos sau, bandė papirkti mediką, o šis kreipėsi į teisėsaugą, sužinoti neteko.
VTEK-o vadovas įsitikinęs: kovojant su korupcija, šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje nuolat siunčiamas signalas, kad duoti kyšį yra blogai, tačiau sistema nekeičiama taip, kad aplinka korumpuotis taptų nepatogi, o kyšis būtų suvoktas kaip neefektyvus sprendimas.
Kaip jau pastebėjote, etikos specialistas pripažįsta: baudžiamoji atsakomybė pacientui neatrodo baisi. Medikui – taip pat. Todėl jis siūlo idėją – medikų premijavimą, vildamasis, kad gal tai pakeistų kyšio, kaip efektyvaus sprendimo, suvokimą.
R. Valentukevičius sakė, kad pradeda diskusiją su valdžios įstaigomis, medikų bendruomene ir visuomene, jos tikslas – detaliai aptarti galimybes šią idėją taikyti praktikoje.
Štai koks siūlomas medikų premijavimo principas:
„Susidūręs su mediku, kiekvienas pacientas neišvengiamai yra subjektyvus jo teikiamos paslaugos vertintojas. Papildomo atlygio siekiančiam medikui galimybė būti premijuotam veiktų kaip paskata skirti didesnį dėmesį pacientui. Žinoma, negalima atmesti susitarimo su mediku dėl premijavimo ateityje galimybės, tačiau šiuo atveju pacientas galėtų pats kontroliuoti situaciją iki sveikatos priežiūros paslaugos teikimo pabaigos. Nebūtų išankstinio atsidėkojimo, kuris turėtų gydymo metu veikti mediko elgesį atsidėkojusio paciento atžvilgiu. Atsirastų motyvacinė sistema visiems sveikatos priežiūros paslaugos teikimo dalyviams, kuri skatintų vienodai gerai elgtis visų pacientų atžvilgiu, nes bet kurio iš jų dėkingumas už suteiktą paslaugą galėtų virsti papildoma premija.
Jei, priėmus atitinkamus teisės aktus, vis dėlto būtų apsispręsta išbandyti šią idėją praktikoje, reikėtų įgyvendinti nuostatą, kad mediką premijuojantis pacientas išliktų anonimas. Tai reiškia, kad nei registratūroje, nei kasoje, nei buhalterijoje medikas negalėtų patikrinti, kuris pacientas jį premijavo. Premijos suma turėtų būti subendrinama su kitų pacientų premijomis ir, atskaičius mokesčius, išmokama tokiais periodais, kad iš gaunamų sumų medikas neatskirtų, kas ir kada jį premijavo. Dabartinės informacinės technologijos galėtų tai užtikrinti.“
Idėjos autorius įsitikinęs – tokiu būdu būtų galima po truputį keisti paciento požiūrį į kyšio davimą. Jei pacientas jaučia dėkingumą medikui, jį galėtų išreikšti tiek žodžiu „ačiū“, tiek anonimiška premija.
Diskutuokime. Tema, manau, aktuali visiems.
