Iš pirmo žvilgsnio Tirkšliai neatrodo sena ar paslaptimis alsuojanti vietovė. Miestelio centre, apie Penkių širdžių koplytstulpį, rikiuojasi sovietmečio tūrinis palikimas – dabartinis Kultūros centras, Seniūnija, parduotuvės „Aibė“ ir „Gojus“ bei Pirminės sveikatos priežiūros centras. Kiek tolėliau nuo jų slepiasi pagrindinė mokykla. Jeigu ne 1867 m. pastatytas koplytstulpis, tai turėtume tipišką sovietmečio gyvenvietės vaizdą. Net vienabokštė katalikų bažnyčia su į viršų šaunančiu bokštu, tapusiu miestelio kraštovaizdžio dominante, dvelkia tik santūria tarpukario metų architektūra. Pasukę Geidžių link, dar pajusime XIX a. vidurio dvelksmą, išvysdami kapinių vartus ir koplyčią. Senųjų miestų ir miestelių širdis yra turgaus aikštė ir į ją subėgantis pagrindinių gatvių tinklas. Tirkšliuose dėl minėtų sovietmečio statinių jis sunaikintas. Gal neatsitiktinai tirkšliškiai, praradę senąją išraišką, netektis bando pridengti stora pasakojamosios istorijos sankloda. Ji siekia įžymųjį Pustelninką, paslaptinguosius dvaro tunelius ir užsibaigia senosios bažnyčios gaisru.
Apie juos ne kartą ir ne vieno autoriaus buvo rašyta. Įdomu, kad iš pasakojimų yra išsijota nemažai ir realių faktų. Jų nekartosiu, o priminsiu tik tai, kas glaudžiai siejasi su dabartiniais, o gal ir būsimais atradimais.
Atrastas Varpas
Dabartinis Tirkšlių parapijos klebonas Petras Smilgys pradėjo organizuoti šildomų grindų bažnyčioje įrengimą. Lupant medines grindis, dešinės zakristijos pietiniame kampe buvo surastas nedidelis bronzinis varpas. Jo skersmuo yra 32 cm, o aukštis be karūnos – 27 cm. Varpas be jokių įrašų, puoštas dviem šlifuotomis juostomis ir iš dviejų riesčių komponuotais 4 cm pločio ir 0,5 cm ornamentais.
Bronza nėra pasidengusi patena, tai rodytų, kad jis neturėjo ilgalaikio kontakto su atvira erdve. Šis netikėtas atradimas privertė atsigręžti į parapijos varpų praeitį ir esamą padėtį.
Dabar Tirkšlių bažnyčios bokšte kabo vienas plieninis gan didelis varpas. Jo aukštis be karūnos yra 115 cm, o skersmuo – 132 cm. Varpas 1939 m. buvo nulietas Liepojos vielų fabrike. Užrašas, esantis apa-tinėje liemens dalyje, atskleidžia dovanotojus: „AUKA TIRKŠLIŲ R. K. BAŽNYČIAI / VLADISLOVO IR MARIJONOS JAUGŲ. / 1939. M.“ Dokumentai rodo, kad varpų padėtis Tirkšlių šventovėje ne kartą keitėsi ir yra apgaubta paslapčių.
Vizitacijos aktas
1676 m. Tirkšlių parapijos vizitacijos akte pateiktos gan šykščios žinios: „Stipriai nuo vėjo pasvirusiame bažnyčios bokšte yra du nedideli varpai.“ 1806 m. rašoma, kad nauja bažnyčia buvo pastatyta 1766 m. rūpesčiu klebono Motiejaus Butkevičiaus, o lėšomis Tirkšlių seniūno Benedikto ir Joanos Gorskytės Važinskių. Ji buvo kryžiaus plano, medinė. Stogas užsibaigė keturiais menkais bokšteliais kampuose, o šventovės centre pūpsojo didžiausias. Jame kabojo signalinis varpas, žemaičių vadinamas signoriumi.
Kiti varpai buvo sukabinti atskirai pastatytoje karkasinėje varpinėje. Jos sienos buvo apkaltos lentomis, o pastatas užsibaigė geležiniu kryžiumi. Varpinėje buvo trys normalaus dydžio varpai.
Vizitatorius pabrėžia, kad varpinei reikėtų mūro pamatų. 1821 m. nurodoma, kad varpinė yra gera, ir išvardyti instrumentų svoriai. Didysis varpas svėrė 400 svarų, vidutinis – 40 svarų, mažiausias – 25 svarus, o signorius – 26 svarus. Svaro samprata atskirose šalyse yra nevienoda. Apytiksliai tai būtų apie 400 gramų.
Padėjo sukilėliams?
Keista, bet 1845 m. akte nėra surašyti varpų svoriai, nors to buvo reikalaujama. Nurodyta, kad medinė varpinė yra pastatyta ant akmens mūro pamatų. Joje kabojo trys varpai, o ketvirtas – bažnyčios bokšte. Svoriai gal sąmoningai nepateikiami, slepiant 1830–1831 m. sukilimo padarinius, kai varpai buvo iš bažnyčių perduoti maištininkams, kurie Varniuose iš jų liejo patrankas. Kadangi Telšių pavieto sukilėliams vadovavo Sedos dvarininkas Vladimiras Gadonas, tai dabartinio Mažeikių rajono buvę šventovių klebonai jį stengėsi palaikyti.
1873 m. bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad varpinėje kabo trys varpai. Didysis svėrė 400 svarų, mažesnis – 40 svarų, o mažiausias – 20 svarų. 1894 m. bažnyčios turto aprašyme pažymėta, kad Tirkšlių bažnyčia yra su nedideliu bokšteliu centre. Apie jame kabantį signalinį varpą neužsimenama. Visi varpai buvo sukabinti varpinėje. Jų svoriai nurodyti tie patys.
Prie Geidžių koplyčios stovėjusioje varpinėje kabojo du nedideli varpeliai. Kiekvienas iš jų svėrė apie 10 svarų. Tirkšlių kapinių koplyčios bokštelyje varpas neminimas. 1913 m. bažnyčios inventoriuje rašoma, kad parapijos šventovės varpinėje kabo keturi varpai. Prisidėjo vienas naujas instrumentas. Jis buvo didžiausias, svėręs 500 svarų. Abiejose koplyčiose padėtis nepasikeitusi.
Kur dingo dovanotas varpas?
Įdomus yra 1900 m. dokumentas. Iš jo aišku, kad Vitebsko klebonas kunigas Stanislovas Lipeika padovanojo Tirkšlių parapijos kapinių koplyčiai apie šešis pūdus sveriantį varpą. Matyt, Kauno gubernatorius buvo gavęs skundą apie šią dovaną, nes 1900 m. balandžio 25 d. jis paprašė vyskupo pasiaiškinti, ar gautas reikalingas leidimas dovanoti varpą.
Po keturių dienų vyskupas atsako, kad tuo klausimu jau kreiptasi į vidaus reikalų ministrą, prašant jo tarpininkauti. Tolesnis dovanos likimas neaiškus. Dokumentas tik liudija, kad padėtis gana rimta, nes problema sprendžiama padedant ministrui. Neaišku, ar varpas buvo paliktas Tirkšliuose.
Dabar nei Tirkšlių kapinių, nei Geidžių koplyčiose ar bažnyčioje tokio nėra. Naujai surastas pagal svorį būtų per lengvas. Gal jis galėjo išsilydyti per 1936 m. gaisrą? O gal nebuvo gauta valdžios leidimo ir jis turėjo būti grąžintas į Rusiją?
Neaišku, kuriuos tris varpus per Pirmąjį pasaulinį karą iš Tirkšlių paėmė vokiečiai. Klebonas nurodė, kad per visus jie svėrę 368 kilogramus, o nuostolių padaryta už 6 900. Neaišku, kuo skaičiuota – markėmis ar auksinais.
Per Antrąjį pasaulinį karą Stasio Ličkūno pildytoje Mažeikių apskrities varpų duomenų anketoje nurodyta, kad Tirkšliuose yra vienas plieninis varpas, pagamintas 1939 m. Suprantama, kad bronzinis tuo metu jau buvo paslėptas, o plieninių vokiečiai nenukabinėjo, nes šovinių gamybai jie netiko.
Tęsinys kitame priede.
Povilas ŠVEREBAS
